Dirbtinis intelektas ir tvarumas: Ar naujoji technologija kelia grėsmę aplinkai?

2024 metų rugpjūčio 1 dieną įsigaliojo Dirbtinio intelekto aktas, kuris skatina atsakingą dirbtinio intelekto (AI) kūrimą ir diegimą Europos Sąjungoje. AI vis sparčiau naudojamas tokiose srityse kaip finansai, sveikatos priežiūra, transportas, vertimai, o jo naudojimas padeda atlikti darbus produktyviau tekstų kūrime ar naudingų šablonų formavime, elektroninių laiškų ar dokumentų kūrime, vizualizacijose, reklamose ir t.t. Kadangi AI vis labiau integruojamas į kasdienius darbinius procesus, verta atsižvelgti į AI įrankių daromą įtaką ne tik mūsų darbo našumui, bet ir aplinkai.

Ar dirbtinio intelekto panaudojimas yra tvarus pasirinkimas?

Viena iš sparčiai aplinkosaugoje besivystančių užduočių yra tvarumo ataskaitų teikimas ir didesnis poreikis jų tikslumui. Norint jas užpildyti tampa aktualu tiksliau žinoti visų verslo sričių, tame tarpe ir AI įrankių, daromą poveikį aplinkai. Jau žinome, kad AI naudojimas turi daug privalumų, susijusių su žmogiškųjų klaidų mažinimu, duomenų apdorojimu, didesniniu našumu ir produktyvumu darbe. Šių įrankių pagalba optimizuojami vidiniai procesai, prognozuojama paklausa ir reguliuojama gamyba realiuoju laiku. Taigi iš vienos pusės, naudojant AI dėl jo pažangumo mažinamos įmonių energijos bei žmogiškųjų išteklių sąnaudos. Tačiau, iš kitos pusės, Google savo naujausioje tvarumo ataskaitoje teigia, kad 13 % didesnis CO2 kiekis 2022 m. nei 2021 m. buvo susijęs su augančiu AI vystymusi. Kaip ir visose skaitmeninėse srityse, dirbtinis intelektas (DI) reikalauja didelės skaičiavimo galios, kurią užtikrina tūkstančiai duomenų centrų, todėl tam sunaudojama daug elektros energijos. Tarptautinė energetikos agentūra (International Energy Agency, IEA) apskaičiavo, kad iki 2022 metų duomenų centrai sunaudos iki 1,3 % pasaulinės elektros energijos. Tai gali atrodyti kaip didelis skaičius, tačiau IEA duomenimis, duomenų centrų naudojimas per pastaruosius 15 metų išaugo tik nežymiai. Nepaisant daug didesnės paklausos, duomenų centrų efektyvumas taip pat pagerėjo, iš dalies dėl mažų duomenų centrų pakeitimo dideliais (t. y. tokių įmonių kaip „Amazon“, „Microsoft“, „Google“ ir „Meta“ augimo). Pavyzdžiui, „Google“ praneša, kad jų išmetamų teršalų kiekis per pastaruosius 5 metus padidėjo 48 %, tačiau pasaulinis duomenų centrų energijos suvartojimas vis dar sudaro tik nedidelę dalį viso pasaulio energijos suvartojimo. Translated with DeepL.com (free version) Taip pat skleidžiama žinia, jog mokslininkų apskaičiavimu OpenAI GPT-3 kalbos modeliui apmokyti buvo išmesta apie 500 tonų CO2, o tai prilygtų 60 milijonų išmaniųjų telefonų krovimui. Skaičiai, vėlgi, gąsdinantys, kol neįvertiname, kad pasaulyje šiuo metu yra apie 8.5 milijardų telefonų, kurių ne visi yra išmanūs, ne visi kraunami kasdien, tačiau OpenAI GPT-3 modelio apmokymas pasauliui kainavo 0.7 % visų esamų telefonų pakrovimą vieną kartą.

Ateities perspektyvos

Žinant energijos sunaudojimo mastą, nevertėtų galvoti, kad mūsų kuriamos užklausos ChatGPT ar kituose AI įrankiuose yra daugiau kenksmingos aplinkai, nei mūsų paieškos Google. Tačiau, išaugus didesniam dirbtinio intelekto sprendimų naudojimui verta atskleisti tai metinėje tvarumo ataskaitoje. Kol AI energijos sąnaudos nėra didelės tai gali pasirodyti kaip nežymi ataskaitos dalis, tačiau tobulėjant ir plečiantis šiai technologijai saugu likti žingsniu priešaky ir laikytis skaidrumo dėl AI įrankių naudojimo. Taigi, nebijokite savo veikloje naudoti AI įrankių ir nepamirškite jų naudojimo atskleisti tvarumo ataskaitose.