„Tūkstantmečio mokyklos” ir klasikinės (10)tūkstantinės finansinės korekcijos

Net 177 švietimo įstaigos 58 savivaldybėse nusprendė pasinaudoti ES finansavimo pagalba kurti geresnes sąlygas mokinių pasiekimams gerinti. Viešai skelbiamais projektų sutarčių pirkimų duomenimis, įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų” programą, savivaldybės ir švietimo įstaigos jau sudarė 856 viešųjų pirkimų sutartis, iš kurių 255 sudarytos naudojantis CPO LT paslaugomis. „Tūkstantmečio mokyklos” džiaugiasi programos nauda ir pasiektais tikslais, tačiau džiaugsmą pasiveja priežiūros institucijų taikomos dešimttūkstantinės finansinės korekcijos. Reikšminga linkme 2025 m. pasukusi LVAT praktika lėmė daugybės priežiūros institucijų sprendimų dėl finansinių korekcijų taikymo panaikinimą, nes šie priimti: 1) nevertinant, ar iš tiesų kilo žala ES biudžetui, ar pažeidimas nėra tik formalus; 2) nevertinant tikslaus sukeltos žalos dydžio; 3) automatiškai taikant iš anksto EK gairėse nustatytus procentinius finansinių korekcijų dydžius. Štai 2025 m. LVAT bendrai išnagrinėjo 27 bylas, susijusias su finansinių korekcijų taikymu, kuriose apeliaciniai skundai (dažniausiai – projektų vykdytojų):

• 6 atvejais patenkinti visiškai;
• 11 atvejų patenkinti iš dalies;
• 5 atvejais atmesti;
• 2 atvejais paliktas pirmosios instancijos teismo sprendimas;
• 3 atvejais perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

2025 m. tendencijos rodo, kad teismų sprendimai yra palankesni projektų vykdytojams. Net jei teismai ir patvirtina padarytus pažeidimus, finansinės korekcijos dažniausiai yra reikšmingai mažinamos arba sprendimai dėl finansinių korekcijų taikymo naikinami, priežiūros instituciją įpareigojant iš naujo įvertinti finansinės korekcijos dydį. Nors teismai dažniausią 25 proc. dydžio finansinės korekcijos išraišką įprastai keičia (mažina) į kitus EK gairėse nustatytus dydžius – 5 arba 10 proc., 2025 m. jau galime matyti ir 1 bei 2,5 proc. dydžio finansines korekcijas. Nepaisant 2025 m. įvykusių teisminės praktikos pokyčių, priežiūros institucijos toliau priima šabloninius sprendimus su automatiškai taikomais finansinių korekcijų dydžiais, o apie galimą ginčo užbaigimą taikiai net nesvarsto. „Tūkstantmečio mokyklų” projektų atvejais dažniausi ir jau klasika galimi vadinti pažeidimai nustatomi dėl netinkamo sutarties įvykdymo užtikrinimo priėmimo ar jo nepratęsimo. Nepaisant to, kad sutartis jau tinkamai įgyvendinta, tiekėjo prievolės pagal sutartį baigtos anksčiau nei užtikrinimo galiojimo data, faktiškai pateikto ir pagal sutartį tinkamo ar pakankamai galiojusio užtikrinimo kainos skirtumas tesudaro 10-20 EUR, toks pažeidimas vertinamas 25 proc. korekcija nuo sutarties vertės. Pasitaiko ir įdomesnių kuriozų, kai pažeidimas nustatomas dėl pateikto per trumpai galiojančio sutarties įvykdymo užtikrinimo, nors tiekėjas savo prievoles jau įvykdė, o CPO LT sutartyse užtikrinimo galiojimo terminas susietas ir su užsakovo prievolėmis, pvz. per 60 k. d. atsiskaityti su tiekėju. Taigi pažeidimas nustatomas dėl to, kad tiekėjo pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas negaliojo užsakovo prievolių įvykdymo laikotarpiu. O ar būtų galima juo pasinaudoti dėl užsakovo prievolių, jeigu ir šiuo laikotarpiu užtikrinimas būtų galiojęs? Iš paskutinių teismų praktikos atvejų, ginčo rezultatas dėl pažeidimo, susijusio su sutarties įvykdymo užtikrinimu jau aiškus – net jei pažeidimas ir bus teismo patvirtintas, galutinė korekcija neviršys 10 proc., o dažnai bus dar mažesnė. Tad natūraliai kyla klausimas – kam naudingas kelis metus galintis trukti teisminis ginčas, kai pati priežiūros institucija jau iš anksto gali nuspėti ir žino, kad 2025 m. LVAT suformuotai praktikai prieštaraujantys sprendimai bus panaikinti arba finansinės korekcijos bus mažinamos, tačiau vis tiek priima visiškai ar iš dalies akivaizdžiai naikintinus sprendimus? Susidaro įspūdis, kad projektų vykdytojai netiesiogiai dalyvauja valstybės narės santykyje su EK. EK laikosi pozicijos, kad viešųjų pirkimų pažeidimų atvejais turi būti taikomos procentinės finansinės korekcijos pagal jos patvirtintas gaires – tą rodo ir priežiūros institucijų priimami sprendimai, kuriuose aklai cituojamos tik rekomendacinės EK gairės dėl negalėjimo nustatyti konkretaus finansinės korekcijos dydžio viešųjų pirkimų pažeidimų atvejais. Tuo tarpu nacionalinėje teismų praktikoje (tarp kitko – paremtoje ESTT praktika) turime priešingą poziciją – EK gairės tik rekomendacinės, o prioritetas turi būti teikiamas tiksliam žalos dydžiui (jei tokia apskritai kilo). Tačiau kaip matyti iš toliau priimamų priežiūros institucijų sprendimų, saugiau ir paprasčiau atsakomybę dėl finansinės korekcijos dydžio mažinimo permesti teismams, nei ją prieš EK prisiimti pačiai priežiūros institucijai su Finansų ministerija priešakyje. Iš karto priimtas racionalus ir proporcingas, bet nepopuliarus sprendimas dėl mažesnio finansinės korekcijos dydžio tikrai sumažintų teisminių ginčų dėl finansinių korekcijų kiekį ir paspartintų bylų nagrinėjimą. Priėmus racionalų sprendimą iš karto, projektų vykdytojai atsidurtų tokioje padėtyje kaip ir po kelis metus trunkančio administracinio ginčo, kuris kainuoja visiems.