Koronaviruso pandemija \u2013 did\u017eiulis sm\u016bgis Lietuvos, Europos ir pasaulio ekonomikai. Finans\u0173 rinkos pirmosios \u012fvertino pandemijos pasekmes \u2013 rekordi\u0161kais tempais krinta akcij\u0173, \u017ealiav\u0173 ir net fiksuoto pajamingumo vertybini\u0173 popieri\u0173 kainos.<\/p>\n\n\n\n
Tikrasis poveikis ekonomikai dar tik pasimatys artimiausioje ateityje. Ta\u010diau jau dabar ai\u0161k\u0117ja, kad Lietuvos, Europos ir pasaulio valstybi\u0173 pasirinktos priemon\u0117s stabdyti pandemijos plitim\u0105 ypa\u010d turi \u012ftakos \u017emoni\u0173 gyvenimui ir tur\u0117s mil\u017eini\u0161kas pasekmes valstybi\u0173 ekonominei situacijai. Verslas privalo skubiai ruo\u0161tis ir ruo\u0161iasi blogiausiam ekonomikos vystymosi scenarijui.<\/p>\n\n\n\n
Situacija pasaulyje<\/strong><\/p>\n\n\n\n Akivaizdu, kad Europos valstyb\u0117s nei\u0161vengs ekonomikos nuosmukio. Valstybi\u0173 sprendimai u\u017edaryti sienas, u\u017edrausti i\u0161tis\u0173 verslo \u0161ak\u0173 veikl\u0105, apriboti vie\u0161ojo sektoriaus veikl\u0105, \u017eymiai suma\u017eins ekonomin\u0117s veiklos rezultatus. Jau dabar krinta verslo pasitik\u0117jimo ekonomika bei vartotoj\u0173 pasitik\u0117jimo indeksai. D\u0117l \u012fvest\u0173 apribojim\u0173 drasti\u0161kai ma\u017e\u0117ja tiek investicij\u0173, tiek gamybos, tiek vartojimo lygis. Ma\u017e\u0117jantis pinig\u0173 apyvartos greitis (money velocity) ekonomikoje dar labiau padidins defliacin\u012f spaudim\u0105. D\u0117l suma\u017e\u0117jusi\u0173 biud\u017eeto pajam\u0173 padid\u0117s valstybi\u0173 einam\u0173j\u0173 s\u0105skait\u0173 deficitai. Valstybi\u0173 vie\u0161osios skolos ir BVP santykis smarkiai i\u0161augs tiek d\u0117l nei\u0161vengiamo papildomo skolinimosi, tiek d\u0117l suma\u017e\u0117jusio BVP. Tai dar labiau didins valstybi\u0173 skolos aptarnavimo ka\u0161tus, o gal net v\u0117l privers suabejoti kai kuri\u0173 valstybi\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 finans\u0173 tvarumu.<\/p>\n\n\n\n Tod\u0117l labai svarbu tai, kokiomis priemon\u0117mis ir kaip operatyviai kiekviena valstyb\u0117 reaguos \u012f susidariusi\u0105 ypating\u0105 pad\u0117t\u012f. Kiekviena diena kovojant su pandemijos mastais ir jos pasekm\u0117mis yra svarbi, o delsimas didins ekonomikos nuosmukio dyd\u012f. Analizuojant prieinam\u0105 informacij\u0105, vis labiau tik\u0117tina, kad kai kurios valstyb\u0117s patirs tai, k\u0105 Lietuva i\u0161gyveno 2009 metais. Tada metinis Lietuvos BVP, palyginti su 2008 m., susitrauk\u0117 14,8%, o nedarbo lygis spar\u010diai kilo ir 2009 m. gruod\u012f jau siek\u0117 12,5%.<\/p>\n\n\n\n Suprasdami galimas pasekmes JAV Federalinis rezervas, Europos centrinis bankas ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 centriniai bankai v\u0117l \u0117m\u0117si drasti\u0161k\u0173 priemoni\u0173 gelb\u0117ti pasaulio ekonomik\u0105. Ta\u010diau centriniai bankai turi tik gana ribotas likusias galimybes pad\u0117ti ekonomikai \u012fprastin\u0117mis monetarin\u0117s politikos priemon\u0117mis. Tod\u0117l \u0161\u012f kart\u0105, siekiant i\u0161vengti ar bent suma\u017einti ekonomin\u012f nuosmuk\u012f, itin svarbus vaidmuo teks valstybi\u0173 fiskalinei politikai.<\/p>\n\n\n\n Lietuva yra eurozonos nar\u0117 ir Lietuvos bankas turi ma\u017eai monetarin\u0117s politikos priemoni\u0173 bei dar ma\u017eiau galimybi\u0173 vykdyti savaranki\u0161k\u0105 monetarin\u0119 politik\u0105. Tad i\u0161mintinga fiskalin\u0117 politika yra vienas svarbiausi\u0173 b\u016bd\u0173 i\u0161vengti 2008\u20132009 met\u0173 kriz\u0117s scenarijaus pasikartojimo Lietuvoje.<\/p>\n\n\n\n Lietuvoje yra \u012fprasta kritikuoti vald\u017eios sprendimus, da\u017eniausiai apsiribojant neigiamu vertinimu ir nesi\u016blant geresni\u0173 sprendim\u0173. Itin reta Lietuvoje kritika, palaikanti sprendimus. Lietuvoje taip pat \u012fprasta lyginti save su kitais, da\u017eniausiai ie\u0161kant kuo mes blogesni. Laikas tai irgi keisti.<\/p>\n\n\n\n Situacija Lietuvoje<\/strong><\/p>\n\n\n\n Galima dr\u0105siai teigti, kad Lietuvos ekonomika ir vie\u0161ieji finansai \u0161iuo metu yra santykinai geresn\u0117je situacijoje nei daugumos Europos S\u0105jungos valstybi\u0173. M\u016bs\u0173 \u0161alis daugel\u012f met\u0173 buvo tarp spar\u010diausiai augan\u010di\u0173 Europos ekonomik\u0173. Lietuvos vie\u0161osios skolos santykis su BVP yra vienas ma\u017eiausi\u0173 Europoje. Lietuva jau kelerius metus i\u0161 eil\u0117s tur\u0117jo perteklin\u012f biud\u017eet\u0105. Tvar\u0173 Lietuvos vie\u0161\u0173j\u0173 finans\u0173 tvarkym\u0105 atspindi ir \u0161iuo metu turimas geriausias m\u016bs\u0173 \u0161alies istorijoje \u0161alies kreditingumo reitingas. Tad Lietuva turi visas galimybes vykdyti anticikli\u0161k\u0105 fiskalin\u0119 politik\u0105 ir privalo tai i\u0161naudoti.<\/p>\n\n\n\n M\u016bs\u0173 \u0161alyje \u0161i\u0105 savait\u0119 buvo priimti teis\u0117s aktai, patvirtinantys \u012fvairi\u0173 ekonomikos gelb\u0117jimo priemoni\u0173 paket\u0105: kompensuoti iki 90% minimalaus m\u0117nesio atlygio, u\u017etikrinti bent minimalias pajamas savaranki\u0161kai dirbantiems, atid\u0117ti mokes\u010di\u0173 mok\u0117jim\u0105 verslui. \u0160ioms priemon\u0117ms \u012fgyvendinti pasaulio finans\u0173 rinkose planuojama pasiskolinti 5 mlrd. eur\u0173. Paskelbtas priemoni\u0173 paketas yra gana agresyvus, o jo dydis – ambicingas. Net \u0161alys, kurios yra labiau paveiktos koronaviruso, dar tik planuoja imtis arba \u0117m\u0117si ma\u017eiau ambicing\u0173 plan\u0173 nei Lietuva.<\/p>\n\n\n\n \u0160iomis dienomis m\u016bs\u0173 \u0161alyje priimti sprendimai panaudoti fiskalini\u0173 priemoni\u0173 arsenal\u0105, yra sveikintini ir t\u0119sia anticikli\u0161k\u0105 Lietuvos vie\u0161\u0173j\u0173 finans\u0173 tvarkymo politik\u0105. Ai\u0161ku, kad visi\u0161kai eliminuoti koronaviruso sukelt\u0173 pasekmi\u0173 ekonomikoje tikrai nepavyks. Tik\u0117tina, kad priimtas priemoni\u0173 paketas ka\u017ekiek su\u0161velnins Lietuvai koronaviruso sukelto ekonominio \u0161oko pasekmes, jei epidemija bus greitai suvaldyta ir atsigaus ekonomin\u0117 veikla.<\/p>\n\n\n\n Svarbiausi veiksmai<\/strong><\/p>\n\n\n\n Jei karantinas Lietuvoje t\u0119sis ilgiau nei kelias savaites, priimto fiskalini\u0173 priemoni\u0173 plano tikrai nepakaks. Vyriausyb\u0117, atsi\u017evelgdama \u012f besikei\u010dian\u010di\u0105 situacij\u0105 bei jau patvirtint\u0173 priemoni\u0173 taikymo veiksmingum\u0105, turi b\u016bti pasiruo\u0161usi pl\u0117sti ir tobulinti priemoni\u0173 plan\u0105.<\/p>\n\n\n\n Pagrindinis valstyb\u0117s d\u0117mesys \u0161iuo metu turi b\u016bti nukreiptas \u012f tris svarbias makroekonomikos sritis: 1) amortizuoti paklausos \u0161ok\u0105 ir atkurti vartojim\u0105 rinkoje, 2) atkurti gamyb\u0105 bei u\u017etikrinti verslo veiklos t\u0119stinum\u0105 ir 3) u\u017etikrinti kapitalo prieinamum\u0105 bei rinkoje esan\u010di\u0173 pinig\u0173 kiekio didinim\u0105. \u017demiau pateikiamos kelios pavyzdin\u0117s id\u0117jos i\u0161 kiekvienos srities, nepretenduojant \u012f i\u0161sam\u0173 Lietuvos ekonomin\u0117s kriz\u0117s suvaldymo veiksm\u0173 plan\u0105.<\/p>\n\n\n\n Suma\u017e\u0117jus\u012f vartojim\u0105 valstyb\u0117 gal\u0117t\u0173 bent i\u0161 dalies kompensuoti, aktyviai pirkdama rinkoje prekes ir paslaugas, ypa\u010d i\u0161 labiausiai pa\u017eeist\u0173 sektori\u0173, pvz., vie\u0161bu\u010di\u0173, maitinimo, statybos, transporto. Neatmestinas tur\u0117t\u0173 b\u016bti ir vienkartini\u0173 i\u0161mok\u0173 visiems gyventojams variantas, kas \u0161iuo metu yra svarstoma JAV. Vidaus vartojim\u0105 paskatint\u0173 ir socialini\u0173 garantij\u0173 darbuotojams didinimas, pvz., siejant jas su faktiniu (pvz., 6 paskutini\u0173 m\u0117nesi\u0173 vidurkis) darbuotojo m\u0117nesio atlygiu, o ne su valstyb\u0117s nustatytu minimaliu m\u0117nesio atlygiu. Toks reguliavimo patobulinimas ma\u017eint\u0173 \u0161e\u0161\u0117l\u012f ir tai b\u016bt\u0173 reali pagalba Lietuvos verslui i\u0161saugant darbuotojus.<\/p>\n\n\n\n