Kaip elgtis, jeigu santykiai su partneriais, šeimos nariais ar darbuotojais nesiklosto taip, kaip norėtųsi ir kyla ginčų bei nesutarimų dėl nesėkmių? Pirma mintis savo ginčų sprendimui – kreiptis į valstybinį teismą bei inicijuoti teisminį procesą, tačiau ne visais atvejais tokiu pasirinkimu bus pasiektas maksimaliai norimas rezultatas minimaliomis laiko bei ekonominėmis sąnaudomis.
Vadovaujantis 2019 metų Lietuvos teismų veikos rezultatais, Lietuvos apylinkių ir apygardų (I instancija) teismuose buvo gautos 159 655 civilinės bylos, išnagrinėta 161 617 bylų. Šie skaičiai tik patvirtina, kad ginčų sprendimai valstybiniuose teismuose yra prioritetas prieš kitus galimus sprendimų būdus, pavyzdžiui arbitražą arba mediaciją, tačiau dažnu atveju teisme galutinis ginčo rezultatas užtrunka ilgiau, nei mediacijoje ar arbitraže.
Mediacija – už ir prieš
Lyginant su 2015 metais teismų veiklos rezultatais, mediacija yra sparčiai populiarėjantis civilinių ginčų sprendimo būdas, kadangi 2019 metais buvo baigti 533 teisminės mediacijos procesai, kurių beveik pusėje (47 proc.) – pasirašytos taikos sutartys. Didžiąją dalį, net 52 proc. visų 2019 metais teisminės mediacijos būdu nagrinėtų bylų sudarė bylos dėl šeimos teisinių santykių. Taip pat buvo nagrinėtos su prievolių teise susijusios bylos (26 proc.), bylos kylančios iš daiktinių teisinių santykių (14 proc.), bylos dėl juridinių asmenų (1 proc.), bylos su tarptautiniu elementu (1 proc.), bylos dėl paveldėjimo (1 proc.) bei kitos bylos (3 proc.). Tuo tarpu 2015 m. buvo baigti 123 teisminės mediacijos procesai, kurių 39 bylos baigtos taikos sutartimis.
Didžiausi šio sprendimo būdo pasitelkimo privalumai būtų tai, kad yra taupomi pinigai, nes teisminė mediacija yra nemokama paslauga. Be to, nereikia gaišti laiko bylinėjantis viešuose ir varginančiose teismo posėdžiuose. Patiriama mažiau neigiamų emocijų, mažiau priešiškumo, o išsprendus ginčą taikiai atsiranda didesnė tikimybė, kad jis bus vykdomas geruoju, gal net išsaugomas draugiškas santykis.
Be to, teisminę mediaciją galima vykdyti ir nuotoliniu būdu, nes derėtis, tartis bei pasirašyti procesinius dokumentus galima neišeinant iš namų, o naudojantis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu www.e.teismas.lt. Proceso šalys turi galimybę kontroliuoti ginčo eigą ir rezultatą. Tai yra savanoriškas ir konfidencialus procesas, kurio metu profesionalūs ir nešališki teismo mediatoriai, mokantys valdyti kritines situacijas, suteiks pagalbą padedant surasti sprendimą.
Paminėtina ir tai, kad 2019 m. atsirado galimybė teisinius ginčus mediacijos būdu spręsti ne tik civilinėse, bet ir administracinėse bylose. Be to, nuo 2020 m. sausio mėnesio yra numatyta daug diskusijų sukėlusi privalomoji mediacija šeimos bylose, kur įžvelgiami ne tik šio proceso pliusai. Pavyzdžiui, mediacijoje ginčas nebūtinai yra išsprendžiamas taip, kaip būtų išspręstas teisės aktų nustatyta tvarka ginčą nagrinėjant teisme (tiek, kiek tai nedraudžiama įstatymo). Todėl yra tikimybė, kad šalis, nesuprasdama savo teisių, mediacijos metu priims sau nenaudingus ar kitaip netinkamus sprendimus.
Arbitražas v. teismas
Sprendžiant didesnius nacionalinius ginčus ar verslo santykius su užsienio subjektais, šalys galėtų naudotis arbitražu.
Nors arbitražo procesas per se negarantuoja, kad byla bus išnagrinėta greitai, tačiau arbitražas šiuo atveju yra žymiai patogesnis, nes ginčas nagrinėjamas tik vienoje instancijoje ir sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo momento, o pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja tik pasibaigus jų apskundimo apeliacine tvarka terminui.
Kreipiantis į teismą pasirinkti teisėjo nėra galimybės, tuo tarpu arbitraže yra galimybė pasirinkti ginčo srities specialistą, kurio kompetencija bei žinios tam tikroje srityje yra ypač vertinamos. Tokiu atveju arbitrui nebereikia pasakoti elementarių dalykų, susijusių su ginčo esme, ir aiškinti, kaip funkcionuoja specifinis verslas. Jūsų byla bus išnagrinėta specialisto.
Arbitrams keliami dar griežtesni reikalavimai dėl nešališkumo ir objektyvumo, todėl toks ginčų sprendimo būdas užtikrina nešališką bei objektyvų procesą.
Šalys taip pat gali pasirinkti arbitražo vietą, arbitrų skaičių, jų parinkimo kriterijus, nušalinimo tvarką, arbitražo kalbą, taikytinas teisę ir kitus dalykus.
Skirtingai nuo teisminio ginčų sprendimo, komercinis arbitražas yra konfidencialus. Ginčo kilimo faktas, ginčo šalys bei dalykas, o taip pat ir teismo sprendimas išlaikomi paslaptyje. Tuo tarpu valstybiniams teismams paprastai yra taikomas proceso viešumo principas, t. y. ne tik bet kuris asmuo turi teisę dalyvauti teismo posėdyje, tačiau vėliau paprastai galima su visa bylos medžiaga susipažinti ir sužinoti visas bylos detales.
Jeigu arbitražo sprendimas priimamas vienoje iš Niujorko 1958 m. konvencijos “Dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo” dalyvių teritorijoje, jis yra lengvai pripažįstamas ir vykdomas kitoje šalyje – pripažinimo procedūra yra, bet ji gana formali. Išnagrinėjus bylą teisme, kitoje valstybėje teismo sprendimą taip pat reikės prisipažinti arba gauti Europos vykdomąjį raštą.
