VPT paskelbė Pasiūlymų patikslinimo, paaiškinimo, papildymo taisyklių pakeitimo projektą – kas (ne)naujo? - TRINITI

Taisyklių pakeitimai numatomi praėjus trims metams po jų patvirtinimo ir įsigaliojimo, LAT 2022 m. priėmus reikšmingus išaiškinimus, panaikinančius iki tol galiojusias ir įprastomis tapusias pasiūlymo siaurąja ir plačiąja prasme tikslinimo taisykles. LAT naujų pasiūlymo tikslinimo taisyklių (išaiškinimų) priėmimo priežastis – iki 2022 m. buvusios labai ribotos galimybės tikslinti pasiūlyme siaurąja prasme esančią informaciją apie pasiūlyto pirkimo objekto duomenis ir sutartinius įsipareigojimus. Ar dabar jau turime platesnes galimybes tikslinti pasiūlymą? O gal ribotas galimybes tikslinti pasiūlymą siaurąja prasme pakeitė ribotos galimybės tikslinti pasiūlymą plačiąja prasme? Kas numatyta taisyklių pakeitimo projekte ir kam jis naudingesnis – pirkėjui ar tiekėjui? Kaip pasiūlymo tikslinimas susijęs su pasiūlymo galiojimo užtikrinimo panaudojimu?

Atsisakoma vieno karto tikslinimo taisyklės griežtumo: pirkimo vykdytojas dėl to paties klausimo į tiekėją gali kreiptis ne vieną kartą, jei reikia išsiaiškinti tikrąjį pasiūlymo turinį. Dėmesys skiriamas nebe kreipimųsi skaičiui, o pasiūlymo turinio išsiaiškinimui.
Taisyklių pakeitimo projektu reikšmingai didėja taisyklių apimtis ir detalumas – vietoje 7 p. su kelių lygių papunkčiais, atsiranda 18 p. Taigi turime kone tris kartus platesnę taisyklių apimtį su patogesne ir logiškesne struktūra.
Iki šiol tik tarp kitko išnašoje, lyg buvusi nereikšminga paminėta turiningojo pasiūlymo vertinimo sąvoka perkeliama į pagrindinį taisyklių tekstą ir konkretų punktą, suteikiant šiai sąvokai ir jos reikšmei visai kitą vizualinę išraišką, ją sustiprinant.
Atsiranda atskiri teminiai skirsniai konkretiems pasiūlymų tikslinimo atvejams: bendrosios taisyklės, pasiūlymo kainos tikslinimas, pasiūlymo objekto duomenų ir EN kriterijų tikslinimas; darbuotojų ir trečiųjų asmenų keitimas ir pasitelkimas; kitos pasiūlymo informacijos tikslinimas; kvalifikacijos, pašalinimo pagrindų, kokybės ir apsaugos vadybos sistemų standartų informacijos tikslinimas.
Nustatomos taisyklės, kaip elgtis su pateiktais pertekliniais pasiūlymo duomenimis ar nurodytu platesniu siūlomų specialistų skaičiumi.
Pateikiami konkretūs praktiniai atvejai, kurie tikslinimai nebus laikomi naujo pasiūlymo pateikimu (pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, pasiūlymo pasirašymas, įgaliojimas pasirašyti pasiūlymą, EBVPD, jungtinės veiklos sutartis, įkainotų veiklų sąrašas fiksuotos kainos apskaičiavimo būdo atveju). Visgi, šie taisyklėse nustatyti atvejai, kurie nėra laikomi naujo pasiūlymo pateikimu nėra reikšmingi, jeigu pirkėjas pirkimo dokumentuose eliminavo šių duomenų tikslinimo galimybę nustatydamas automatinį atmetimą.
Septinta, VPĮ 45 str. 1 d. – „protingas terminas“, o taisyklėse tik – „terminas“, kuris aktualus ne tik pasiūlymo tinkamumo vertinimui, bet vis dažniau ir pasiūlymo užtikrinimo panaudojimo atvejais.

Viena vertus, taisyklėmis suteikiama daugiau apibrėžtumo pirkėjo ir tiekėjo elgsenai konkrečiais pasiūlymo tikslinimo (duomenų nesutapties ar trūkumo) atvejais. Kita vertus, pasiūlymo tikslinimo galimybes palikta apspręsti pirkėjui. Jeigu pirkėjas dėl nesuprantamų priežasčių pirkimo dokumentuose iš anksto numato, kad tam tikro dokumento, duomenų ar netgi jų grupės nepateikimas lemia pasiūlymo atmetimą, ši sąlyga yra lemiama ir nei pirkėjo kreipimasis, nei tiekėjo pasiūlymo tikslinimas šių duomenų kontekste nėra galimas, nepriklausomai nuo to, koks patrauklus, geras ir norimas bebūtų jo pasiūlymas.

Automatinio pasiūlymo atmetimo pagrindo nustatymas pirkimo dokumentuose nėra suprantamas dėl dviejų priežasčių:

1) ir taip mažos konkurencijos, kai vidutiniškai pirkimuose tegaunami 2 pasiūlymai; 2) pačiam pirkėjui nenaudingo šio pagrindo taikymo, kai gavus puikų pasiūlymą kainos/kokybės prasme, nėra galimybės prašyti jį patikslinti ir tenka atmesti. Taigi tiek esama ir jau trejus metus nusistovėjusi pasiūlymo tikslinimo tvarka tiek planuojami pakeitimai iš esmės sudaro galimybę pirkėjui apriboti ir iki tol buvusio pasiūlymo plačiąja prasme (pvz. kvalifikacijos duomenų) tikslinimą, jeigu pirkimo dokumentuose numatomas atmetimas dėl šių duomenų nepateikimo. Ar pasiekėme LAT 2022 m. pasiūlymo tikslinimo revoliucijos tikslus? Vargu. Lyg ir nebeskirstome pasiūlymą sudarančių duomenų į siaurąją ir plačiąją dalis, tačiau iki 2022 m. galėję be ribų tikslinti bent jau pasiūlymą plačiąja prasme, šią galimybę tiekėjai praranda pirkėjų iniciatyva. O dažnu atveju pirkimo sąlygos yra tokios padrikos, kad tiekėjams netgi nėra iki galo aišku ką reikia patekti ir kada – su pasiūlymu, ar jau nustačius laimėtoja, o gal tai visgi sutarties vykdymo reikalavimas. Taisyklėse nurodomas jų tikslas – padėti pirkėjams tinkamai taikyti VPĮ 45 str. 3 d. nuostatas dėl pasiūlymų tikslinimo. Tiek esamose taisyklėse, tiek jų pakeitimo projekte akcentuojamas pasiūlymo patikslinimas per pirkimo vykdytojo nustatytą terminą. Tačiau nei vienoje taisyklių versijoje neatsispindi ir nėra perkeltas VPĮ 45 str. 3 d. nustatytas termino apibūdinimas, kaip „protingo“, kuris praktikoje turi labai didelę reikšmę realioms tiekėjo galimybėms patikslinti pasiūlymą.

Pirkėjo nustatyto termino protingumas ypač reikšmingu tampa ne tik atvejais, kai pasiūlymo paaiškinimas lemia pasiūlymo vertinimą tinkamu ar netinkamu, bet ir vis dažniau pasitaikančiais atvejais, kai su pasiūlymo patikslinimu yra siejamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo panaudojimas.

Praktika rodo, kad pirkėjo rankose ir beribė galimybė be ribų žongliruoti pasiūlymo tikslinimo institutu, siekiant pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu. Vis dažniau galima susidurti su pirkimo dokumentuose nustatytomis pasiūlymo galiojimo užtikrinimo panaudojimo sąlygomis, kai tiekėjas per pirkėjo nustatytą terminą nepatikslina pasiūlymo. Senieji pirkimų vilkai – tiekėjai, per eilę metų jau kiek šabloniškai žiūrintys į pasikartojančius pirkimo sąlygų reikalavimus dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, gali nemenkai nustebti naujomis realijomis, kai pateiktu reikšmingos sumos pasiūlymo užtikrinimu siekiama pasinaudoti neįprastų aplinkybių kontekste. Praktinė situacija: pirkėjas dėl nesuprantamų, bet nujaučiamų priežasčių n-tąjį kartą prašo patikslinti pasiūlymą ir greitai, nes pirkimas – finansuojamas iš ES lėšų ir egzistuoja neva nereali skuba sudaryti sutartį. Atrodytų – visi įmanomi pasiūlymo duomenys jau pateikti, o papildomų pirkėjo užgaidų tenkinimui reikia kreiptis į gamintoją ir ieškoti papildomų pagrindžiamųjų įrodymų. O tai užtrunka ne pirkėjo nustatytą greitą ir tikrai ne visada protingą terminą. Prašomų duomenų nepateikimas per pirkėjo nustatytą, terminą tokioje situacijoje gali lemti ne tik pasiūlymo vertinimą netinkamu ir atmetimą, bet ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimo panaudojimą ne pagal jo idėjinę paskirtį ir tikslą, o pagal minėtą deklaratyvią pirkimo sąlygų nuostatą – dėl pasiūlymo nepatikslinimo per nurodytą terminą. Nors pamatinis pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tikslas – apsaugoti pirkėjo teisėtus lūkesčius sudaryti sutartį su tinkamą pasiūlymą pateikusiu potencialiu pirkimo laimėtoju, kuris nepagrįstai atsisako sudaryti sutartį ir kompensuoti realius pirkėjo patirtus nuostolius. Iš esmės nei esama taisyklių redakcija, nei planuojami jų keitimai nenustato ribų pirkėjui naudotis pasiūlymo tikslinimo institutu, prašyti tiekėjo patikslinti pasiūlymą pirkimo dokumentuose prašytais ir neprašytais pateikti įrodymais. Lygiai taip taisyklės nenustato ir termino, per kurį turi būti pateikiamas pasiūlymo patikslinimas – tą apsprendžia pirkėjas. Tad tiekėjai iš anksto nežino, nei ar bus kreipiamasi dėl pasiūlymo patikslinimo, nei kada, nei kiek kartų, nei kokia apimtimi, nei kiek laiko bus duota pasiūlymui patikslinti. Praktikoje galima pastebėti, kad pirkėjai pasiūlymo patikslinimui nustato pavyzdžiui net keturių dienų terminą, iš kurių dvi sudaro savaitgalis, pirmoji diena yra penktadienio antroji pusė, o pirmadienį 9.00 laukiama atsakymo į kelias dešimtis įdomių klausimų. Paprašius pratęsti terminą protingam terminui, nes reikalinga gauti papildomą informaciją iš gamintojo – deklaratyvi skuba sudaryti sutartį, nesant galimybių ilgiau laukti patikslinimo.

Kas belieka tiekėjui, kurio pasiūlymas dar nepripažintas tinkamu ir netgi potencialiu pirkimo laimėtoju?

A. visai neteikti pasiūlymo patikslinimo, nesant galimybės atsakyti į visus pirkėjo klausimus ir pateikti visus prašomus papildomus dokumentus, kuriuos dar reikia gauti ir iš užsienio gamintojo, per pirkėjo nustatytą neprotingą terminą; B. teikti pasiūlymo patikslinimą be dalies prašomos informacijos; C. teikti bet kokį deklaratyvų patikslinimą, nurodant vadovautis jau pasiūlyme pateiktais duomenimis. Visais atvejais pasiūlymas pripažintinas netinkamu ir atmestinu. Sąžiningas tiekėjas, suprasdamas, kad ne pilnos apimties pasiūlymo paaiškinimas lems pasiūlymo atmetimą, rinktųsi atsakymą A. Vis dėlto, praktika rodo, kad geresni, nors ir nesąžiningi, variantai tiekėjui būtų B arba C, nes jie nelemtų pasiūlymo galiojimo užtikrinimo panaudojimo, esant tam pačiam netinkamo pasiūlymo rezultatui – atmetimui. Gaji ir įsisenėjusi problema – pirkimo dokumentuose nustatyti šablonines sąlygas iš kitų pavyzdžių ir jas taikyti nesigilinant nei į nustatomų sąlygų taikymo aplinkybes, nei į jomis taikomų institutų (nurodyto pavyzdžio atveju – pasiūlymo galiojimo užtikrinimo) paskirtį.