Pramoninis bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje: kaip jis veikia Lietuvoje

Lietuva sparčiai modernizuoja savo gynybos pajėgumus ir siekia, kad strateginiai karinės įrangos pirkimai kurtų ilgalaikę vertę šalies pramonei, technologijų plėtrai ir tiekimo grandinių atsparumui. Atsakas į šį poreikį – 2024 m. įtvirtintas pramoninio bendradarbiavimo (offset) modelis, sukuriantis Lietuvai prielaidas siekti, kad dalis milžiniškų gynybos srities pirkimuose išleistų lėšų (dažniausiai sudarant sutartis su užsienio tiekėjais) grįžtų į Lietuvos ekonomiką bei gynybos pramonės ekosistemą per papildomą gamybinį ar mokslinį potencialą. Paprastai tariant – tam tikrais atvejais Lietuva sieks derėtis, kad tiekėjas, iš kurio Lietuva perka didelės vertės karinę įrangą, atliks papildomas investicijas į Lietuvos gynybos pramonės ekosistemą. Institucinis modelis: atsakomybė ir koordinacija Gynybos ir saugumo pramonės offset politikos įgyvendinime įtrauktos įvairios institucijos, kurios užtikrina, kad bendradarbiavimas vyktų koordinuotai ir suderintai. Šiuo metu tokie instituciniai lyderiai – Krašto apsaugos ministerija ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Institucijos atsakingos už tai, kad Lietuvoje būtų vystomos kariuomenės poreikius atitinkančios technologijos, o į šiuos procesus būtų įtrauktas verslas ir akademinė bendruomenė. Pramoninio bendradarbiavimo sąlygos – įveikiamas barjeras, bet iššūkių yra Offset mechanizmo sąlygos, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtingos, yra įveikiamos ir gali tapti stipriu pagrindu sėkmingoms valstybės ir verslo partnerystėms. Pramoninio bendradarbiavimo būtinosios sąlygos:

• Valstybės perkamos karinės įrangos įsigijimo sutarties vertė viršija 5 mln. EUR be PVM.
• Pirkimas susijęs su karine technika, kita įranga bei technologijomis, reikalingiems prioritetiniams pajėgumams vystyti.
• Dalis įsipareigojimų, susijusių su karinės įrangos gyvavimo ciklu ar su ja susijusiomis paslaugomis, privalo būti vykdomi Lietuvoje ir (arba) Lietuvoje veikiančių fizinių, juridinių asmenų ir kitų organizacijų ar jų padalinių vystant ginkluotę, karinę techniką ir kitą įrangą bei technologijas. Perkančiajai organizacijai tenka pareiga atlikti vertinimą ir parengti motyvuotą pagrindimą, kodėl būtina taikyti offset modelį.
• Pramoninio bendradarbiavimo taikymas neturės neigiamo poveikio gaminių, kurie nėra skirti vien kariniams tikslams, konkurencijos sąlygoms ES vidaus rinkoje. Vertinimą atlieka Krašto apsaugos ministerija pagal patvirtintą klausimyną. Jei padaroma išvada, kad bendradarbiavimas neigiamo poveikio konkurencijai neturės, tolesnis poveikio konkurencijai vertinimas gali būti nebeatliekamas. Jei prieinama prie išvados, kad gali būti daromas neigiamas poveikis konkurencijai, nustatomos priemonės, padėsiančios sumažinti neigiamą poveikį konkurencijai. Šiame etape konsultaciją teikti gali ir Konkurencijos taryba.
• Rinkos tyrimas pagrindžia, kad karinė įranga Lietuvoje negaminama.
• Pramoninis bendradarbiavimas nėra pakartotinis pirkimas, kai vykdant ankstesnį pirkimą iš viso nebuvo gauta pasiūlymų ar paraiškų, arba nebuvo gauta nė vieno tinkamo pasiūlymo ar paraiškos, arba pasiūlymuose buvo nurodytos nepriimtinos kainos.

Visi partnerystėje dalyvaujantys subjektai tikrinami dėl atitikties nacionaliniam saugumui Tiekėjas pirmiausia pasirašo pramoninio bendradarbiavimo sutartį, ir tik tuomet – pagrindinę įsigijimo sutartį. Jeigu dalyvauja Lietuvoje registruotas atstovas, sutartis pasirašoma ir su užsienio gamintoju, o atsakomybė už įsipareigojimų vykdymą tampa solidari. Visi pramoninio bendradarbiavimo partneriai – tiekėjas, subtiekėjai, gamintojas, pasitelkiami ūkio subjektai ir juos kontroliuojantys asmenys – privalo atitikti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Patikrą inicijuoja perkančioji organizacija, o sprendimą priima Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos komisija. Pramoninio bendradarbiavimo apimtis ir priemonės Pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimų maksimali vertė – ne didesnė nei 30% nuo karinės įrangos sutarties vertės. Tiekėjas privalo pasirinkti ir su institucijomis suderinti pramoninio bendradarbiavimo priemonę ar kelias priemones:

• investuoti į Lietuvos gynybos ir saugumo pramonę;
• perduoti technologijas Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms ir (ar) įmonėms ar kartu su šiomis institucijomis ir (ar) įmonėmis vykdyti mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ar inovacinę veiklą;
• įsigyti prekes ar paslaugas iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų ir (ar) įmonių;
• teikti Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms ir (ar) įmonėms konsultacijas karinės įrangos gamybos, technologijų ar inovacijų klausimais;
• sudaryti sąlygas Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms ir (ar) įmonėms naudotis tiekėjo ar gamintojo gamybos, tyrimų ar testavimo infrastruktūra.

Kiekvienai priemonei suteikiamas konkretus įvertis, atspindintis priemonės strateginę reikšmę Lietuvos gynybos ekosistemai. Aukščiausiai vertinami veiklos modeliai, kuriantys naują pridėtinę vertę Lietuvoje, ypač technologijų perdavimas ir mokslinių tyrimų projektai. Pramoninio bendradarbiavimo sutarties įgyvendinimas – tiekėjo ir institucijų sinergija Prieš pradedant vykdymą, tiekėjas privalo pateikti suderintą priemonių planą, įskaitant:

• numatomų priemonių pasirinkimą ir pagrindimą;
• paaiškinimą, kaip priemonės prisidės prie prioritetinių pajėgumų vystymo;
• finansines projekto sąnaudas ir detalų grafiko planą.

Nors teisės aktai neapibrėžia konkrečios dokumentų formos, praktikoje kokybiškai parengtas investicijų, technologijų perdavimo ar mokslinių tyrimų planas yra viena kertinių sėkmingo derinimo sąlygų. Pirmieji rezultatai Tinkamai suplanuoti offset įsipareigojimai gali užtikrinti, kad Lietuvos investicijos į gynybą per didelės vertės karinės įrangos pirkimus sugrįš į šalies gynybos ekosistemą, stiprindamos jos pajėgumus ir kurdamos didesnę pridėtinę vertę nei vien karinės įrangos įsigijimas. 2024 m. Lietuva turėjo sėkmingą pramoninio bendradarbiavimo sutartį, o 2025-aisis planuota 11 įsigijimų taikant pramoninio bendradarbiavimo modelį. 2025 m. pabaigoje paskelbta, kad Krašto apsaugos ministerija, tarptautiniai partneriai ir EPSO-G pasirašė memorandumą dėl pramoninio bendradarbiavimo,  susijusio su kovos tankų „Leopard 2 A8“ surinkimo bei priežiūros infrastruktūros kūrimu Lietuvoje. Planuojama, kad dalis Lietuvos įmonės akcijų bus perleistos dukterinei EPSO-G įmonei. TRINITI JUREX pagalba TRINITI JUREX komanda padeda tiekėjams sklandžiai įsilieti į gynybos sektoriaus ekosistemą – nuo pirmųjų žingsnių rengiantis dalyvauti Lietuvos gynybos srities viešuosiuose pirkimuose iki tam reikalingų dokumentų, leidimų gavimo, partnerysčių struktūravimo ir visų kitų susijusių paslaugų. Mūsų praktinė patirtis viešuosiuose pirkimuose ir gynybos pramonės srityje, standartų ir įprastinių techninių reikalavimų išmanymas užtikrina, kad sėkmingai atstovausime tiek Lietuvos, tiek užsienio tiekėjus.