Įstatymas, Testamentas ar Dovanojimas – ką rinktis?

Norint perduoti turtą svarbu žinoti kuo skiriasi vienas būdas nuo kito. Nesvarbu, ar tai būtų paveldėjimas pagal įstatymą, pagal testamentą, dovanojimas ar visų trijų derinys, tikslas yra pasirūpinti Jūsų artimaisiais ir, kad jie galėtų naudotis Jūsų paliktu turtu. Taigi, palikimas gali būti paveldimas pagal įstatymą arba pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima tuomet, kai nesukuriate testamento. Tai – numatytasis turto paskirstymo po mirties būdas, kuris apibrėžtas įstatymuose. Kartais toks paveldėjimo būdas yra priimtinas ir tinkamas, tačiau turite suprasti kelias jo subtilybes.

Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

• pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
• antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.

Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.

Sutuoktinio paveldėjimo teisė yra užtikrinama atskirai:

• sutuoktinis paveldi ¼ turto, jeigu vaikų ne daugiau kaip trys. Jeigu vaikų daugiau, visi paveldi lygiomis dalimis;
• jeigu vaikų nėra, sutuoktinis paveldi kartu su palikėjo vaikaičiais ir tėvais; tokiu atveju sutuoktiniui priklauso ½ paliekamo turto;
• jeigu nėra nei vaikų, nei anūkų ar tėvų, sutuoktinis paveldi viską.

Įstatyminio paveldėjimo atveju kiekvienas turto objektas tampa kiekvieno įpėdinio nuosavybe atitinkamomis dalimis. Tai reiškia, kad šių nuosavybės objektų valdymas tampa iš esmės sudėtingesnis – kuo daugiau bendrasavininkų, tuo daugiau potencialių nesutarimų ir nepasidalinimų. Todėl, siekiant užtikrinti turto valdymo paprastumą, svarbu pasirūpinti testamentu, kuriame sąžiningai ir pagal pajėgumus paliksite objektus savo įpėdiniams, arba iš anksto pasirūpinti kitomis subalansuoto turto valdymo priemonėmis. Palikėjas, siekdamas, kad po jo mirties turtą paveldėtų konkretūs asmenys paties palikėjo pasirinktomis, o ne įstatymo nustatytomis dalimis, gali sudaryti testamentą. Testamentu palikėjas taip pat gali numatyti testamentinę išskirtinę, t. y. gali įpareigoti paskirtą įpėdinį įvykdyti kokią nors prievolę vieno ar kelių asmenų naudai (pavyzdžiui, įpareigoti įpėdinį mokėti tam tikras pinigines išmokas tam tikriems asmenims), tačiau neviršijant paveldimo turto vertės. Tokiu būdu faktinį turto valdymą ir sprendimų priėmimo teisę galima perleisti vienam įpėdiniui, kuris realiai dalyvauja veikloje ir siekia tęsti verslo vystymą ir plėtrą, o kitiems suteikti galimybę gauti finansines išmokas.

Taigi, testamentą vertėtų sudaryti tuomet, jeigu palikėjas nori:

• paskirstyti palikimą tarp įpėdinių kitokiomis dalimis nei jis būtų dalinamas pagal įstatymą;
• konkretų turtą palikti konkretiems įpėdiniams;
• pašalinti asmenis iš įpėdinių;
• nustatyti įpėdiniui tam tikrą prievolę nurodyto asmens naudai.

Galimos ir tokios situacijos, kai palikėjas palieka konkretiems įpėdiniams tik tam tikrą turtą testamentu, o kitas turtas bus paveldimas pagal įstatyme numatytą įpėdinių eilę. Sutuoktiniai taip pat turi teisę sudaryti bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą paveldi pergyvenęs sutuoktinis. Tokiu testamentu gali būti paskirtas ir įpėdinis, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui. Vietoje to, kad paliktumėte turtą testamentu, galima jį ir dovanoti. Toliau pateikiami pagrindiniai šių turto perleidimo būdų bruožai, galintys padėti pasirinkti, kuris būdas yra priimtinesnis:

SANDORIO YPATUMAI

Testamentas

Dovanojimas

Vieno asmens valios išreiškimas, kam turi atitekti visas, dalis ar konkretus jo turtas po jo mirties; Įsigalioja tik po asmens mirties; Testamentą sudaręs asmuo išlieka turto savininku, tad gali jį naudoti ir laisvai juo disponuoti; Gali būti paskirtas testamento vykdytojas, kuriam nurodoma testamentu palikto turto valdymo tvarka; Testamentą galima bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti.

Dvišalis sandoris, kuriuo vienas asmuo perduoda turtą kitam asmeniui nuosavybės teise; Dovanojimo sutartimi dovaną perduodantis asmuo netenka nuosavybės teisės į dovanojamą turtą; Sutartyje gali būti numatyta sąlyga, jog padovanotas turtas bus naudojamas tik tam tikram tikslui; Jeigu apdovanotasis sutartyje numatytos sąlygos nevykdo, tokiu atveju dovanotojas gali teismine tvarka reikalauti, kad apdovanotasis prisiimtus įsipareigojimus įvykdytų, arba reikalauti panaikinti dovanojimo sutartį bei sugrąžinti turtą.

 

---

FORMA

Testamentas	Dovanojimas
Yra kelios formos, rekomenduotina – notarinė.	Dovanojama suma >1 500 EUR – paprasta rašytinė forma; Dovanojama suma >14 500 EUR – notarinė forma; Dovanojamas nekilnojamasis turtas (NT) – notarinė forma.

 

---

SUDARYMO KAŠTAI

Testamentas	Dovanojimas
Notaro paslaugos – įkainis apskaičiuojamas pagal testamento sudarymo metu nustatytus notaro paslaugų įkainius.	Notaro paslaugos (jei taikoma) – įkainis apskaičiuojamas pagal sutartyje nurodytą dovanojamo turto vertę (turto vertę gali nustatyti šalys, vertinimas nėra privalomas); Turto perregistravimo išlaidos.

 

---

MOKESTINĖS PRIEVOLĖS

Testamentas

Dovanojimas

Taikoma mokestinė lengvata – paveldėjimo būdu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių gautos pajamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) neapmokestinamos.

Taikoma mokestinė lengvata – dovanojimo būdu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių gautos pajamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) neapmokestinamos. BET! Galimi įstatymo pakeitimai, kurie numatytų tokių neapmokestinamųjų pajamų ribą – 300 000 EUR per mokestinį laikotarpį. SVARBU! Nors dovanojant taikoma mokestinė lengvata, apdovanotajam prieš perleidžiant dovanų gautą turtą reikėtų įvertinti mokestines rizikas. Sandoris turėtų būti grindžiamas ekonominėmis priežastimis, o ne ketinimu pasinaudoti mokesčių lengvata, todėl dovanotą turtą perleidus po sąlyginai trumpo laiko, dovanojimo sandoris gali būti laikomas apsimestiniu ir vertės prieaugis gali būti apmokestinamas GPM. SVARBU! Prieš dovanojant turtą rekomenduotina atlikti nepriklausomą turto vertinimą. Tokiu būdu būtų užfiksuota didesnė faktinė dovanojamo turto vertė ir parduodant turtą GPM būtų taikomas mažesnei sumai