Nauji migracijos teisės pokyčiai 2024-2025 m.

2024 ir 2025 m. Lietuvos migracijos teisėje įsigalioja reikšmingi pokyčiai, kurie turės tiesioginės įtakos darbdaviams, įdarbinantiems trečiųjų šalių piliečius. Šių pokyčių tikslas – sugriežtinti reikalavimus ne tik darbdaviams, bet ir patiems užsieniečiams, ketinantiems dirbti Lietuvoje. Naujovės apima griežtesnę darbdavių atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą bei naują kvotos mechanizmą, kuris ribos trečiųjų šalių piliečių galimybes atvykti dirbti į Lietuvą. Šie pakeitimai reikalauja atidumo ir pasiruošimo kiekvienam darbdaviui, kuris jau dirba su tarptautine darbo rinka arba tik planuoja įdarbinti užsieniečius. TRINITI JUREX ekspertai padės suprasti sudėtingus teisės aktų pokyčius, iš anksto pasiruošti naujų reikalavimų įgyvendinimui ir užtikrinti, kad jūsų verslas išliktų konkurencingas bei atitiktų visas teisinius reikalavimus.

Nuo 2024-07-01

Sugriežtinti reikalavimai įdarbinant trečiųjų šalių piliečius

Nuo šiol įdarbinti trečiųjų šalių pilietį darbo pagrindu galima tik tais atvejais, kai: • Darbdavys įsipareigoja įdarbinti užsienietį ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui; • Darbdavys įdarbina užsienietį visai darbo laiko normai; • Patvirtinama, kad veikla, kuriai kviečiamas užsienietis, vykdoma ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius; • Darbo santykiuose dalyvauja ne daugiau 4 darbdavių; • Užsienietis ir jį įdarbinantis darbdavys neturi mokestinės nepriemokos LR valstybės biudžetui; • Užsienietis pradeda dirbti tik gavęs leidimą laikinai gyventi; • Darbdavys nurodo užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turima ne mažesne negu 1 metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu arba numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU** dydis (2 013 EUR)*. *Išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, pvz. užsieniečiams baigusiems studijas arba formalius profesinius mokymus Lietuvoje ir kt. ** BDU dydis – kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis).

Nustatomos papildomos sąlygos ir griežtesnės sankcijos darbdaviams, ketinantiems įdarbinti ar įdarbinantiems užsieniečius

• Turėti licencijuojamą veiklą reglamentuojančių LR teisės aktų nustatytas licencijas ir/ar leidimus tokiai veiklai vykdyti bei atitikti licencijuojamos veiklos vystymo sąlygas, jeigu užsienietį ketinama įdarbinti licencijuojamai veiklai. • Neturėti galiojančios administracinės nuobaudos pagal LR Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į LR arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi LR patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įsipareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip 1 metai. • Nebūti baustam už nelegalų ir/ar nedeklaruotą darbą arba įdarbinimo tvarkos pažeidimus ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įsipareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip 1 metai. • Nenustatyta, kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai. • Vykdyti veiklą, kuriai kviečiamas užsienietis, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius. • Nėra rimto pagrindo manyti, kad darbdavio įmonė yra fiktyvi arba kad gali kilti darbdavio kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė. • Darbdaviams, pažeidusiems šias sąlygas, gresia griežtos sankcijos. Už nelegalų darbą ir įdarbinimo tvarkos pažeidimus darbdaviui gali būti taikoma administracinė atsakomybė, taip pat gali būti uždrausta įdarbinti užsieniečius.

Apribotos galimybės keisti darbdavį bet kuriuo metu

Kalbant apie užsieniečių įdarbinimą labai svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių, pirma, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kurio kvietimu jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Iki 2024 m. liepos 1 d. užsienietis, norintis pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, galėjo tą padaryti bet kuriuo metu gavęs Migracijos departamento leidimą, tačiau nuo šiol dėl tokio leidimo galima kreiptis praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi gavimo dienos. Šiuo pakeitimu siekiama ne tik sumažinti piktnaudžiavimo atvejus užsieniečių įdarbinimo procese, stiprinti migracijos kontrolę, bet ir bendrai pagerinti darbo rinkos stabilumą, kadangi didelis judėjimas tarp darbdavių gali destabilizuoti darbo rinką ir sukelti sunkumų dėl darbo jėgos trūkumo tam tikrose srityse.

Migracijos departamento sprendimas panaikinti užsieniečio turėtą leidimą gyventi nebėra automatiškai sustabdomas jį apskundus teismui

Migracijos departamentui priėmus sprendimą panaikinti užsieniečio turimą leidimą laikinai gyventi, jis bus skelbiamas negaliojančiu nepriklausomai nuo to, ar užsienietis šį sprendimą per 14 dienų apskundė teismui ar ne. Jeigu užsienietis per 14 dienų nuo leidimo gyventi panaikinimo pats neišvyks iš Lietuvos, jam bus surašomas grąžinimo sprendimas. Neįvykdžius grąžinimo sprendimo, užsienietis bus išsiunčiamas ir jam bus uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Iki šio pakeitimo, kai Migracijos departamentas priimdavo sprendimą dėl leidimo gyventi užsieniečiui panaikinimo, sprendimo vykdymas būdavo sustabdomas automatiškai, kol buvo išnagrinėtas apskundimas teisme. Tai reiškia, kad jei asmuo apskundė sprendimą dėl leidimo gyventi panaikinimo, jis galėdavo ir toliau teisėtai gyventi Lietuvoje, kol teismas nepriims galutinio sprendimo. Tai suteikdavo daugiau laiko patiems užsieniečiams, ir, jei teismo sprendimas būtų palankus, jie galėjo išvengti išsiuntimo iš šalies. Daugiau informacijos galite rasti oficialiame šaltinyje.

Nuo 2024-09-01

Pabrango užsieniečių įdarbinimo procesas

Siekiant užtikrinti skaidresnį ir efektyvesnį užsieniečių įdarbinimo procesą buvo apmokestinti darbdavių tarpininkavimo raštai. Dabar tokį raštą per MIGRIS galima pateikti tik iš anksto sumokėjus valstybės rinkliavą – 50 EUR už kiekvieną užpildytą tarpininkavimo raštą. Tai taip pat taikoma prašymams pakeisti darbdavį.

Nuo 2024-11-16

Pasikeitė prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo terminas

Dabar prašymą galima pateikti anksčiausiai prieš 6 mėnesius (vietoje ankstesnio 4 mėnesių termino) iki turimo leidimo galiojimo pabaigos. Šis pakeitimas suteikia daugiau lankstumo ir laiko susiplanuoti prašymo pateikimą, kad būtų išvengta skubos ar galimų problemų dėl leidimo galiojimo pabaigos. Daugiau informacijos galite rasti oficialiame šaltinyje: LR vidaus reikalų ministro įsakymas.

Nuo 2024-12-01

Griežtinamos prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje pateikimo per VFS Global centrus sąlygos

2023 metais trečiųjų šalių piliečiams tapo sunkiau kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi ar nacionalinių vizų išdavimo užsienyje, kai VFS Global centrų skaičius sumažėjo nuo 34 iki 30. Vis dėlto prašymus buvo galima pateikti bet kurioje iš likusių šalių, kuriose veikia VFS Global centrai. Tačiau nuo šiol prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje ir nacionalines vizas per išorės paslaugų teikėjo VFS Global centrus užsienyje gali pateikti tik tos šalies, kurioje veikia išorės paslaugų teikėjo centras, piliečiai. Šalių, kuriose nėra VFS Global centro, piliečiai gali pateikti prašymus per kitoje šalyje esantį VFS Global centrą tik tam tikrais atvejais. I. Dėl leidimo laikinai gyventi: • Šeimos susijungimo pagrindu; • Aukštos kvalifikacijos darbo pagrindu (en. Blue card); • Studijų pagrindu; • Jei užsienietis į Lietuvą ketina atvykti kaip dėstytojas arba tyrėjas; • Jei užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje; • Jei užsienietis į Lietuvą vyks pas stambų investuotoją; • Jei užsienietis į Lietuvą vyks kolektyvinės relokacijos pagrindu. II. Prašymai išduoti nacionalinę vizą yra priimami visais pagrindais, išskyrus komandiruotų arba sezoninių darbuotojų atvejus. Šis pokytis labiausiai paveiks trečiųjų šalių piliečius, ketinančius dirbti Lietuvoje ne aukštos kvalifikacijos darbą, ypač jei jų šalyse nėra VFS Global centrų arba jų centrai nebepriima prašymų šiuo pagrindu, pavyzdžiui, Indijoje. Tai reiškia, kad tokie asmenys turės ieškoti alternatyvių būdų pateikti prašymą arba persvarstyti savo migracijos planus. Daugiau informacijos galite rasti oficialiame šaltinyje: LR vidaus reikalų ministro įsakymas.

Nuo 2025-01-01

Keičiasi kvotos mechanizmas, nustatant griežtą kvotą užsieniečiams, atvykstantiems darbo pagrindu

Nuo naujųjų metų leidimas laikinai gyventi galės būti išduodamas, jeigu nėra pasiektas didžiausias leistinas tais kalendoriniais metais nustatytas užsieniečių, kurie gali atvykti į Lietuvą dirbti, skaičius (kvota)*. Kvotą kalendoriniams metams ir toliau tvirtins socialinės apsaugos ir darbo ministras suderinęs su vidaus reikalu ministru, tačiau nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negalės būti didesnis negu 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Kartu su šiuo pakeitimu nebeliks užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams vertinimo ir Trūkstamų profesijų sąrašo, į kurį šiuo metu yra įtraukta daugiau kaip 160 profesijų, todėl kreiptis į Užimtumo tarnybą nebereikės. *Išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, pvz. kvota nebus taikoma užsieniečiams baigusiems studijas arba formalius profesinius mokymus Lietuvoje, kuriems suteikta laikina apsauga, leidimas išduotas dėl humanitarinių priežasčių ir kt. Išnaudojus kvotą leidimas laikinai gyventi galės būti išduotas užsieniečiui: • Kuriam įsipareigojama mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio (2 416 EUR); • Užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal aukštą pridėtinę vertę kuriančią profesiją (Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta LR sąrašas) ir kuriam bus mokamas ne mažesnis negu 1 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio mėnesinis darbo užmokestis (2 013 EUR); • Jeigu būtų nustatyta papildoma kvota.

Griežtesnė kontrolė nedraudiminiams laikotarpiams ir darbo funkcijų nevykdymui

Nuo naujųjų metų užsieniečiams kurie per 180 dienų turėjo ilgesnį nei 90 dienų nedraudiminį laikotarpį, pvz. buvo neapmokamuose atostogose, gali būti draudžiama išduoti ar pakeisti leidimus laikinai gyventi. LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnis papildytas nuostata pagal kurią yra atsisakoma išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, jeigu nustatoma, kad pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieną iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis bent dviem įdarbintiems užsieniečiams, išskyrus atvejus: • Kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti; • Ligos ar nelaimingo atsitikimo; arba • Kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne LR teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį, pavyzdžiui, A1 pažyma. Toks laikotarpis bus skaičiuojamas nuo 2025 m. sausio 1 d., visi nedraudiminiai laikotarpiai bus vertinami individualiai, atsižvelgiant į tai dėl kokių priežasčių užsienietis nevykdė darbo funkcijų. Šis pakeitimas ypač aktualus tam tikriems sektoriams, pvz. transporto, kuris dažnai įdarbina tarptautinius vairuotojus, daugiausia iš trečiųjų šalių, tokių kaip Ukraina, Baltarusija, Kazachstanas ar kitos ne ES šalys. Šiems darbuotojams neretai būna taikomi nedraudiminiai laikotarpiai (pvz., neapmokamos atostogos tarp reisų), kurie dabar gali tapti kliūtimi gauti arba pratęsti leidimą gyventi.

Nebelieka prievolės darbdaviui per MIGRIS pranešti apie darbo sutarties nutraukimą su užsieniečiu

Šiuo metu galiojanti tvarka, nustato, kad darbdavys ne vėliau kaip per 7 dienas nuo darbo sutarties nutraukimo su užsieniečiu, privalo apie tai pranešti Migracijos departamentui. Už šios informacijos nepateikimą laiku, darbdaviai sulaukdavo administracinės atsakomybės. Turint omenyje net ir tai, kad tokia informacija paprastai jau yra reikiama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – Sodrai), teikiant 2-SD formą. Nuo naujųjų metų šio reikalavimo nebeliks, užteks apie tai informuoti vieną instituciją – Sodrą. Šis pakeitimas padės optimizuoti administracinius procesus ir sumažinti naštą darbdaviams. Tuo pačiu bus išvengta nereikalingų sankcijų darbdaviams už formalumus.

Nuo 2025-01-21

Rusijos Federacijoje išduoti visi oficialūs dokumentai privalės būti legalizuojami

Iki šiol Rusijos Federacijoje išduoti visi oficialūs dokumentai buvo atleisti nuo legalizavimo, kadangi tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos buvo sudaryta sutartis Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Tačiau kadangi ši sutartis buvo denonsuota 2024 m. birželio 25 d. ir neteks galios 2025 m. sausio 21 d. nuo šiol Rusijos Federacijoje išduoti visi oficialūs dokumentai turės būti legalizuojami. Sutartis: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.164507CAE45F Daugiau informacijos galite rasti oficialiame šaltinyje: Įstatymas dėl sutarties denonsavimo.