Neutrali Europa: energetinio efektyvumo direktyva

2023 m. spalio 10 d. įsigalios atnaujinta Energijos vartojimo efektyvumo direktyva 2023/955 (toliau – Direktyva). Direktyvos tikslas – ryžtingai žengti tvarumo link, siekiant iki 2030 m. 55 proc. sumažinti grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m. lygiu. Direktyva yra siekiama paspartinti valstybių narių pastangas didinti energijos vartojimo efektyvumą ir taupymą, joms nustatant energijos sutapymu tikslus kiekvienais metais. Direktyva gali atnešti daugiau pokyčių, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Svarbiausi sektoriai – transportas, pastatai ir technologijos

Direktyvoje tam tikri sektoriai yra laikomi pagrindiniais pertvarkos taškais siekiant tvarumo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo Europos Sąjungoje. Itin svarbus iššūkis yra susijęs su transportu, nes šiame sektoriuje suvartojama daugiau kaip 30 proc. galutinės energijos, ir pastatais, nes 75 proc. ES pastatų energinis naudingumas yra prastas. Įdomu tai, kad Direktyvoje svarbiu sektoriumi yra įvardijamas informacinių ir ryšių technologijų sektorius. Pasirodo, kad jam tenka 5–9 proc. visos pasaulyje suvartojamos elektros energijos ir daugiau kaip 2 proc. pasaulyje išmetamų teršalų. Dažnu atveju tvarumo kontekste kalbama tik apie tradicines pramonės šakas, todėl džiugu matyti progresyvų ir į ateitį fokusuotą ES požiūrį į tvarumą. Vadovaujantis prioritetiniais sektoriais Lietuvoje pagrindinės strateginio energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslo pasiekimo kryptys yra daugiabučių renovacijos, mažai energijos suvartojančių ir energijos vartojimo efektyvumą didinančių pramonės šakų plėtra, aplinkai palankių technologijų ir įrenginių diegimas, automobilių parko atnaujinimas, pereinant prie modernaus ir efektyvaus viešojo transporto, optimizuojant transporto ir alternatyvių degalų panaudojimo infrastruktūrą, ją elektrifikuojant ar naudojant alternatyvius degalus.

Viešasis sektorius energijos vartojimo efektyvumo pavyzdys

Direktyvos akcentas yra tai, kad viešajam sektoriui, kuris suvartoja tik apie 5-10 proc. visos galutinės energijos ES tenka pagrindinis vaidmuo. Tai pasireiškia keliais aspektais. Pirma, Direktyva įtvirtina visa apimantį principą – „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, kuris reiškia, kad visuose sektoriuose priimant politinius, planavimo ir investavimo sprendimus ir nustatant naujas taisykles turi būti atsižvelgiama į energijos vartojimo efektyvumą. Įdomu tai, kad Direktyvoje privalomas šio principo taikymas apibrėžtas ir pinigų suma, t. y. privalu taikyti šį principą priimant sprendimus dėl didelio masto investicijų, kurių kiekvienos vertė viršija 100 mln. EUR arba 175 mln. EUR transporto infrastruktūros projektų atveju. Antra, vadovaujantis Direktyva, viešajam sektoriui kasmet reikės sumažinti energijos suvartojimą bent 1,9 proc. Toks įpareigojimas pabrėžia viešojo sektoriaus, kaip pavyzdžio vaidmenį. Kad įvykdytų šiuos įsipareigojimus, viešasis sektorius turėtų siekti mažinti energijos suvartojimą įvairiose srityse, įskaitant transportą, viešuosius pastatus, sveikatos priežiūrą, teritorijų planavimą ir kt. Išties džiugina tai, pagal Direktyvą viešasis sektorius turi būti pavyzdys ir pareigos, energetiniam efektyvumui šalies mastu pasiekti, neužkraunamos tik ant verslo pečių. Be kita ko, geras pavyzdys juk užkrečia kitus, ar ne? Trečia, kaip ir anksčiau, Direktyvoje yra nepamirštami ir viešieji pirkimai. Perkantieji subjektai, turėtų tapti sektinu pavyzdžiu ir priimti efektyvų energijos vartojimą užtikrinančius pirkimo sprendimus bei taikyti jau minėtą pamatinį Direktyvos principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“. Taigi, tikėtina, kad viešųjų pirkimų konkursuose vartojimo efektyvumo kriterijus bus dar svarbesnesnis. Direktyvoje be kita ko akcentuojama, kad efektyviai energiją vartojančias judumo priemonės turėtų būti skatinamos ir viešųjų pirkimų praktikoje. Įdomu, ar viešuosiuose pirkimuose toks teiginys galėtų pavirsti į ką nors konkretesnio, pavyzdžiui naujus kriterijus teikiant paslaugas naudoti tvarų transportą? Nors direktyva šiuo metu tiesiogiai neįpareigoja verslo įsipareigojimų, suderinimas su ES politika ir pasauliniais pokyčiais rodo neišvengiamą pokytį. Atsinaujinančių išteklių naudojimas, tvarus transportas ir investicijos į ekologišką infrastruktūrą yra labai svarbūs. Ne mažiau svarbūs ir tvarūs teisiniai metodai, kurie atveria kelią ekologiškesniam rytojui. Kreipkitės į mus – TRINITI JUREX komanda pasirengusi padėti jums spręsti visus tvarumo klausimus.