2017—uosius verslininkai pradės su šūsnimi teisės aktų pakeitimų. Trumpai apžvelkime svarbiausius pokyčius, įsigaliojančius nuo sausio mėnesio. Didėja NPD Nuo kitų metų didėja maksimalus taikytinas mėnesio neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), jis sieks 310 EUR. Keičiasi PVM nuostatos 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja ir PVM įstatymo pakeitimai, kuriais lengvatinis 5 proc. PVM tarifas nustatomas ir nekompensuojamiems receptiniams vaistams, kurių išorinės pakuotės apmokestinamoji vertė yra didesnė nei 300 eurų. Nuo sausio taip pat keičiasi ir prekių be PVM ir akcizų pardavimo sąlygos. Tokių prekių bus galima įsigyti tik tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose veikiančiose neapmuitinamose parduotuvėse. Kitose valstybės sienos perėjimo punktuose to padaryti nebebus galima. Įsigalioja naujas Statybos įstatymas Nuo 2017-ųjų įsigalioja ir naujoji Statybų įstatymo redakcija. Pagal naująsias nuostatas, ypatingojo statinio statybos ar rekonstravimo atveju projektui patikrinti bus skiriama 20 darbo dienų. Neypatingųjų ir kitų statinių atveju – 10 darbo dienų. Praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, statybą leidžiantys dokumentai turės būti išduodami per 3 darbo dienas. Taip pat 5 darbo dienomis trumpėja specialiųjų reikalavimų ir prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygų išdavimo terminai. Kita naujovė – pasikeitus statytojui (užsakovui), statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros galės būti vykdomos pagal tą patį statybą leidžiantį dokumentą. Jo savo vardu nebereikės gauti naujajam statytojui. Nuo 2017 m. sausio 1 d. keičiasi ir atestatų išdavimo tvarka: neypatingų statinių vadovams kvalifikacijos atestatus išduos architektams – Lietuvos architektų rūmai, statybos inžinieriams – Statybos produkcijos sertifikavimo centras. Įsigaliosiančioje Statybos įstatymo redakcijoje taip pat įtvirtinama nauja garantinė sistema – atsiranda reikalavimas statinio projektuotojui, statybos darbus atliekančiam rangovui, techniniam prižiūrėtojui, statinio projekto ekspertizės rangovui trejiems metams skirti lėšas galimam brokui šalinti, t. y. 5 proc. statinio vertės. Griežtėja vadovų atsakomybė dėl pavėluoto bankroto bylos iniciavimo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui, kartu įsigalios ir 2016 m. gegužės 19 d. priimtas pakeitimas, kuriuo numatoma atsakomybė juridinio asmens vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims ir tokiu atveju, jeigu teismui bus per vėlai pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Pavėluotas pranešimas užtrauks baudą nuo 1 400 iki 3 000 eurų. Šiuo metu atsakomybė taikoma, jeigu pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas iš viso. Keičiasi dividendų apmokestinimo tvarka Nuo kitų metų įsigaliojančiuose pakeitimuose įtvirtinama, kad Lietuvos subjekto gaunami dividendai už turimas Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos subjektas. Nuo 2017 m. sausio tai padaryti reikia ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, 15-tos dienos. Tokia pati tvarka įsigalioja ir pelno mokestį sumokant už užsienio vienetų gaunamus dividendus. Keičiama ir mokesčio mokėtojo avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo tvarka. Apskaičiuojant pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, avansinis pelno mokestis už pirmuosius 6 mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį. Avansinis pelno mokestis už 7-12 mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą. Keičiasi metinių pelno mokesčio deklaracijų pateikimo terminas Siekiant supaprastinti mokesčių administravimą, įtvirtintas naujas metinės pelno mokesčio deklaracijos teikimo terminas – nuo 2017 m. sausio tokia deklaracija turi būti teikiama iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos. Iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos turi būti pateikta ir ataskaita apie kontroliuojamus ir kontroliuojančius vienetus. Įsigalioja lengvata laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įmonėms Nuo 2017 m. sausio 1 d. Laisvosios ekonominės zonos įmonės, kurių vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais bus ne mažesnis kaip 20 ir kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 100 tūkst. eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 proc. sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 proc. atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos apskaitos, buhalterijos ir konsultacinės veiklos (išskyrus auditą, sąskaitų ekspertizės ir teisingumo paliudijimą), įstaigų administracinės ir aptarnavimo veiklos, žmogiškųjų išteklių veiklos, architektūros ir inžinerijos ir su ja susijusių techninių konsultacijų veiklos (išskyrus statybos darbų kontrolę, vietovės nuotraukų darymą). Taip pat sumažintas kapitalo investicijos dydis nuo 1 mln. iki 100 000 EUR. Naujai apibrėžiama atsakomybė vengiantiems mokėti mokesčius Nuo 2017-ųjų įsigalioja ir nemažai svarbių Baudžiamojo kodekso pakeitimų. Įtvirtinama nuostata, kad asmenys (įskaitant ir juridinius asmenis), kurie siekdami išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiami bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Asmenys, kurie siekiant išvengti daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už tokią veiką atsako ir juridinis asmuo. Pakeitimai dėl atsakomybės už neteisėtą miško iškirtimą Keičiama nuostata ir dėl neteisėto miško iškirtimo. Subjektai, kurie neturėdami leidimo iškirto, sunaikino ar sužalojo miško žemėje daugiau negu 500 kietmetrių medžių arba nusausino pelkę, baudžiami viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Iki šiol tokia bausmė taikyta tais atvejais, kai neteisėtai iškirstas arba išnaikintas 1 ha plotas.