Žaliosios obligacijos: naujos galimybės ir reguliavimo pokyčiai Lietuvos rinkoje

2023 m. lapkričio 22 d. Europos Sąjunga žengė svarbų žingsnį tvaraus finansavimo srityje, priimdama reglamentą dėl Europos žaliųjų obligacijų ((ES) 2023/2631; toliau – Reglamentas). Reglamentas bus pradėtas taikyti nuo 2024 m. gruodžio 21 d. ir atvers naujas galimybes ir iššūkius Lietuvos finansų rinkos dalyviams. Žaliosios obligacijos yra viena iš pagrindinių finansinių priemonių, skirtų projektams, prisidedantiems prie aplinkosaugos tikslų, finansuoti. Jos sudaro galimybę gauti lėšų ir panaudoti jas aplinkai tvarių tikslų įgyvendinimui, pavyzdžiui, atsinaujinančios energijos vystymo projektams, energijos vartojimo efektyvumo didinimui, tvarių transporto sistemų kūrimui ir kitų iniciatyvų, mažinančių poveikį aplinkai, įgyvendinimui bei plėtrai. Reaguodamas į šiuos pokyčius, Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. lapkričio 7 d. priėmė atitinkamus Vertybinių popierių įstatymo pakeitimus. Šie pakeitimai yra būtini siekiant užtikrinti, kad Lietuvos obligacijų emitentai galėtų žymėti savo obligacijas „Europos žaliosios obligacijos“ arba „EuGB“ pavadinimu. Tikėtina, jog tai padidins investuotojų pasitikėjimą, kad gautos lėšos bus skirtos projektams, atitinkantiems aplinkos apsaugos reikalavimus.

Pagrindiniai aspektai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

1. Žaliųjų obligacijų apibrėžimas ir žymėjimas:

Įstatymo pakeitime numatoma aiškiai apibrėžti „aplinkos atžvilgiu tvarių obligacijų“ sąvoką. Tik obligacijos, atitinkančios reglamente nustatytus skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimus, galės būti žymimos kaip „Europos žalioji obligacija“ arba „EuGB“.

2. Išplėstos emitentų pareigos:

Emitentai bus įpareigoti suteikti išsamią informaciją apie obligacijų lėšų naudojimą ir prieš kiekvieną emisiją teikti žaliųjų obligacijų suvestines, kurios patvirtintų, jog gautos pajamos naudojamos tvariems projektams. Be to, bus reikalaujama parengti pajamų paskirstymo bei poveikio ataskaitas, kurios leis įvertinti, kaip finansuojamos veiklos veikia aplinką.

3. Atitiktis Europos Sąjungos taksonomijos kriterijams:

Norėdami išleisti žaliosios obligacijos statusą turinčias obligacijas, emitentai taip pat privalės užtikrinti projektų, finansuojamų iš žaliųjų obligacijų, suderinamumą su taksonomijos kriterijais. ES taksonomija yra klasifikavimo sistema, nustatanti, kokios ekonominės veiklos ir projektai gali būti laikomi aplinkos atžvilgiu tvariais, taip padedant investuotojams ir įmonėms priimti informuotus sprendimus dėl aplinkosaugos požiūriu tvarių investicijų.

4. Lietuvos banko kompetencijų išplėtimas:

Siūloma papildyti poveikio priemonių taikymo pagrindus, vienu iš jų nurodant viešą vertybinių popierių siūlymą ar įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje, nesilaikant Reglamente numatytų sąlygų. Nustačius teisės aktų, už kurių laikymosi priežiūrą atsakingas Lietuvos bankas, pažeidimus, institucijai suteikiamos papildomos poveikio priemonių taikymo funkcijos: teisė laikinai (iki vienų metų) uždrausti emitentams išleisti Europos žaliąsias obligacijas, taip pat suteikiami įgaliojimai skirti pinigines baudas, kurių dydžiai įtvirtinti Reglamento nuostatose. Šie pakeitimai atveria naujas galimybes Lietuvos įmonėms ir viešojo sektoriaus subjektams pritraukti finansavimą tvariems projektams, kartu didinant investuotojų pasitikėjimą žaliosiomis investicijomis. Tačiau emitentams teks prisitaikyti prie naujų ataskaitų teikimo ir skaidrumo reikalavimų. Verslo subjektams, svarstantiems apie žaliųjų obligacijų išleidimą ar investavimą į jas, rekomenduojama atidžiai susipažinti su naujaisiais reikalavimais ir, esant poreikiui, konsultuotis su teisininkais ir finansų rinkų ekspertais dėl optimalių sprendimų priėmimo.

Norite sužinoti daugiau apie žaliąsias obligacijas ir tvarų finansavimą?

Susisiekite su Violeta Kavaliauskaite-Khalil ir aptarkite Jums svarbius klausimus.