Darbuotojų opcionai: JAV seka Lietuvos pėdomis?

Šiuo metu Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas neleidžia efektyviai išnaudoti akcijų pasirinkimo sandorių (dar kitaip vadinamų darbuotojų opcionais) galimybių jaunose įmonėse, nors Europos Komisija ir Europos Taryba yra ne kartą rekomendavusi valstybėms imti taikyti palankesnį šių finansinių priemonių apmokestinimą. Visame pasaulyje plačiai taikomi darbuotojų opcionai, nes tai yra labai efektyvi darbuotojų motyvavimo priemonė, ypač tose bendrovėse, kurios tik pradeda veiklą ir dar neturi finansinių galimybių mokėti didelius atlyginimus. Lietuvos startuoliai, taip pat smulkusis ir vidutinis verslas jau įvertino šio patrauklaus skatinimo įrankio privalumus ir gana aktyviai domisi darbuotojams suteikiama teise ateityje įsigyti įmonės akcijų už iš anksto nustatytą kainą ar gauti jas nemokamai. Taip, teisingai, perskaitėte, kol kas jie tik aktyviai domisi, tačiau šią teisę naudoja gana retai. Klausiate kodėl? Atsakymas paprastas – startuolius liūdina nepalankus darbuotojų akcijų opciono apmokestinimas Lietuvoje. Mūsų šalyje visais atvejais, kai gyventojai gauna išmokas pagal darbdavio ar susijusios įmonės darbuotojams suteiktus pasirinkimo sandorius, gautos išmokos priskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms, nesvarbu kokia forma – pinigais ar natūra – jos yra gaunamos. Lietuvoje darbuotojo pagal pasirinkimo sandorius gauta nauda, įsigijus nemokamai akcijų ar už žemesnę nei rinkos kaina, apmokestinama 15% gyventojų pajamų mokesčio tarifu, kaip susijusios su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, gautos natūra. Be viso to, darbdavys, suteikęs akcijų opcioną darbuotojui, papildomai dar turi sumokėti apie 30% valstybinio socialinio draudimo bei 9% privalomojo sveikatos draudimo mokesčius už darbuotoją, kuriam suteikė akcijų opcioną. Pailiustruokime šį atvejį kasdienybėje. Tarkime, kad prieš kelerius metus įsteigtos UAB „Startuolis“ vienos akcijos kaina buvo 1 euras, o UAB „Startuolis“ akcininkas, siekdamas motyvuoti bei išlaikyti ilgesnį laiką įmonėje, nusprendė mane paskatinti ir suteikė man teisę nustatytu laikotarpiu įsigyti (angl. call option) UAB „Startuolis“ akcijų už 1 eurą (angl. strike price). Ilgą laiką aš nuoširdžiai darbuojuosi įmonėje ir galiausiai šiais metais nusprendžiu pasinaudoti teise įsigyti UAB „Startuolis“ akcijų už 1 eurą. Tačiau, per visą mano darbo laikotarpį UAB „Startuolis“ (aut.past. akcijų) vertė ženkliai pakilo, kas, be abejonės, neįvyko be mano įnešto darbo bei intelektinės veiklos rezultatų, ir jau šiandien UAB „Startuolis“ akcijos kaina yra lygi nebe 1 eurui, o 1000 eurų. Kas gi tuomet atsitinka? Aš įsigyju UAB „Startuolis“ 10 akcijų po 1 eurą, sumoku 10 eurų, tačiau, kadangi šiandien rinkoje UAB „Startuolis“ 1 akcijos kaina 1 000 eurų, traktuojama, kad aš gavau naudą lengvatinėmis sąlygomis įsigyti akcijas ir aš turėsiu sumokėti* 15% gyventojų pajamų mokestį nuo skirtumo tarp šių akcijų įsigijimo kainos ir rinkos vertės. Kitaip tariant 900 Eur bus vadinamos turto vertės padidėjimo pajamomis, ir aš sumokėsiu 15% GPM, t.y. 135 Eur, nors realiai pajamų dar negavau ir neaišku, ar kada nors gausiu. *Lietuvos mokesčių administratorius tokias gyventojo pajamas, gautas iš Lietuvos vieneto (darbdavio ar kito juridinio asmens), priskiria A klasės pajamoms., o pajamų mokestį nuo A klasės pajamų deklaruoja, išskaito bei sumoka į biudžetą išmokas išmokantis asmuo. Tiesa, kai kuriems akcijų pasirinkimo sandoriams numatyta įstatyminė išlyga, galiojanti tik esant dviejų sąlygų visetui: jeigu darbuotojas, pasinaudodamas akcijų opciono sutartimi, sudaro akcijų įsigijimo sandorį; ir jeigu šis sandoris įvyksta ne ankščiau negu praėjus trims metams nuo akcijų opciono sutarties sudarymo dienos. Tačiau startuoliams treji metai yra akivaizdžiai per ilgas laikotarpis, nes dažnas startuolis tiek ir neišgyvena. Įvardintas pavyzdys tik patvirtina, kad Lietuvoje taikoma darbuotojų akcijų opciono apmokestinimo tvarka labiau baudžia nei motyvuojadarbuotojus ir startuolius. Paprastai kalbant, Lietuvoje tiek darbdavį, tiek ir darbuotoją, iš karto užgriūna mokestinių prievolių našta, dar negavus jokios finansinės naudos. Šiomis dienomis JAV intensyviai diskutuojama dėl mokesčių reformos. JAV Kongresas taip pat pasiūlė įmonių darbuotojus apmokestinti vos tik šiems gavus akcijų opcionus, kitaip tariant, įstatymo pataisa būtų įpareigojusi įmonių darbuotojus pradėti mokėti mokesčius dar net negavus galimybės realizuoti turimas įmonės akcijas. Tačiau JAV dėl to iš karto kilo kritikos audra. Įdomu paanalizuoti JAV išsakomus argumentus dėl akcijų apmokestinimo, nes tai aktualu ir Lietuvai.

• Akcinių bendrovių įstatinis kapitalas galės būti mažesnis
• Išeitis konkuruojant dėl darbuotojų – priemonė savininkiškumui įžiebti
• Opcionus atleido nuo mokesčių

Šis pakeitimas, pasak Silicio Slėnio atstovų, sukeltų katastrofiškas pasekmes startuoliams. Ekspertai teigia, kad pagal siūlomus pakeitimus darbuotojui priėmus akcijų opciono pasiūlymą reikėtų iš karto susimokėti mokesčius nuo skirtumo tarp akcijų įsigijimo kainos ir jų tikrosios rinkos vertės. Tokiu atveju startuolio darbuotojas būtų itin blogoje padėtyje, nes sumažėjus įmonės akcijų vertei dar iki galimybės parduoti turimas įmonės akcijas arba įmonei bankrutavus, toks darbuotojas patirtų nuostolį. Be to, Senato planas akcijų pasirinkimo sandorius apmokestinti dar prieš atsirandant galimybei gauti iš akcijų pelno reikštų tai, kad įmonės darbuotojai privalėtų mokėti mokesčius už tai, į ką turi teisę (de jure), bet už tai, kas jiems dar faktiškai (de facto) nepriklauso. JAV vykstanti diskusija ir išsakomi argumentai dėl akcijų opcionų apmokestinimo tvarkos yra aktualūs ir Lietuvai. Šiuo metu JAV nėra pareigos mokėti mokesčius vos gavus opcioną ar įsigijus akcijų pagal minėtą opcioną už simbolinę kainą. Tokia pareiga atsiranda tik tuomet, kai gaunama apčiuopiama nauda – pinigai (pavyzdžiui, sudaromas akcijų pardavimo sandoris). Todėl labai skatintume Lietuvos įstatymų leidėją ir atsakingas institucijas pagaliau peržiūrėti Lietuvos teisės aktus ir susieti akcijų opcionų apmokestinimo momentą su akcijų realizavimu, t.y. atidėti akcijų opciono apmokestinimo momentą.