Pavaduojate susirgusį kolegą? Kada galima tikėtis didesnio atlyginimo

Gripo ir peršalimo ligų sezonas Lietuvoje jau perkopė epideminį lygį. Šalyje daugėja ir sergančių darbingo amžiaus žmonių, tad nemaža dalis darbuotojų ir darbdavių susiduria su galvos skausmu dėl susirgusių darbuotojų ir jų pavadavimo. Kurie darbuotojai privalo pavaduoti laikinąjį nedarbingumą turinčius kolegas, ar galima to atsisakyti ir ar už pavadavimą turi būti papildomai apmokama? Ne priežastis atleisti Nors pastaraisiais metais daugėja besikreipiančių dėl laikinojo nedarbingumo, tačiau šalyje vis dar gajus mitas, jog susirgus galima netekti darbo vietos, todėl skubama į darbą net ir sergant virusinėmis ligomis. O taip rizikuojama ne tik savo, bet ir aplinkinių bei kolegų sveikata. Visgi Darbo kodekse numatyta, kad sergančio darbuotojo darbo vieta išlaikoma, jeigu jis serga ne daugiau kaip 120 dienų iš eilės arba 140 dienų per per paskutinius dvylika mėnesių. Tad atleidimo susirgus baimintis tikrai nereikėtų. Taip pat išsaugojamos ir kitos garantijos, tokios kaip stažas atostogoms gauti. „Natūralu, jog kai suserga vienas iš darbuotojų, jo funkcijas dažniausiai turi perimti kolegos. Tačiau dilema, kaip spręsti darbo krūvio problemą tenka darbdaviui, o ne darbuotojui“, – teigia advokatas, advokatų kontoros „Triniti“ asocijuotas partneris dr. Nerijus Kasiliauskas.

Priklauso papildomas darbo užmokestis

Susirgus darbuotojui, jį pavaduoti gali tekti vienam ar keliems kolegoms. Tokios darbuotojo pareigos, pasak advokato, dažniausiai būna įtvirtintos darbo sutartyje (pareigybės nuostatuose, pareigybės aprašymuose) arba kolektyvinėje sutartyje. Pasak advokato, jeigu darbuotojas pavaduoja sergantį kolegą savo darbo valandų metu, o dėl paties pavadavimo yra susitarta darbo arba kolektyvinėje įmonės sutartyje, toks darbas nelaikomas papildomu, tačiau dėl to padidėja pavaduojančio darbuotojo darbo krūvis. Darbo kodeksas numato, kad padidėjus darbo krūviui, darbuotojui turi būti mokama proporcingai daugiau. „Dažniausiai praktikoje už padidėjusį krūvį pavadavimo metu darbuotojams mokamas 30 proc. didesnis darbo užmokestis, tačiau griežtų taisyklių čia nėra – dėl konkrečių apmokėjimo dydžių kiekvienoje įmonėje turi būti susitariama atskirai kolektyvinėse arba darbo sutartyse. Teoriškai net ir 1 eurą už pavadavimą sumokėjęs darbdavys Darbo kodekso nuostatų nepažeistų“, – aiškina advokatas. Tais atvejais, kai dėl pavadavimo didėja išdirbtų valandų skaičius, viršijantis darbo sutartyje nustatytą normą, už faktiškai dirbtas darbo valandas, kurios viršija darbo sutartimi sulygtą darbo laiką, turi būti apmokama kaip už viršvalandinį darbą.

Tartis su darbdaviu

Dėl papildomo darbo užmokesčio pavaduojant darbe nesančius kolegas šalys susitarti gali darbo sutartyse arba kolektyvinėmis sutartimis. Įmonės kolektyvinė sutartis – tai rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo, pavadavimo tvarkos ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. „Tiesa, didžioji dalis įmonių kolektyvinių sutarčių neturi, o darbo sutartyse apie papildomą užmokestį pavaduojant kolegas paprastai nėra užsimenama, todėl Lietuvoje neretai būna ir taip, kad už susirgusių kolegų pavadavimą darbuotojai papildomo užmokesčio išvis nesulaukia, nors tokią teisę turi“, – aiškina N.Kasiliauskas. Pasak advokato, jei už pavadavimą darbuotojas nori gauti papildomą užmokestį, jam dėl šito reikėtų individualiai susitarti su darbdaviu. Advokato komentaras publikuotas portale 15min.lt