Vaikai ir sutuoktiniai

Augant vaikams natūralu svarstyti galimybę jiems perimti dalį ar net visą verslą bei Jūsų turtą. Galbūt vieni vaikai labiau domisi vadyba, kitiems artimesnis marketingas, o tretiems verslo valdymas išvis ne pakeliui. Visgi, sprendžiant palikimo klausimus Jums gali kilti idėjų, kaip sąžiningai paskirstyti paliekamą turtą Jūsų šeimoje.

Keli svarbūs pastebėjimai:

• pažadas palikti palikimą konkrečiam asmeniui nėra teisiškai reikšmingas, nes testamentas turi būti patvirtintas notaro.
• jeigu paveldima pagal įstatymą, vaikaičiai gali gauti verslo dalį tik tuo atveju, jei nėra gyvų jų tėvų.
• jeigu paveldima pagal testamentą, vaikaičiai paveldės verslo dalį tik tuo atveju, jeigu palikėjas verslo dalį bus palikęs jiems testamentu.
• bendrovės įstatuose negalima numatyti sąlygų dėl paveldėjimo. Visas turtas paveldimas pagal įstatymą, o paveldėjimo klausimus išspręsti kitaip, nei numatyta įstatyme, galima tik testamente.

Palikėjai testamentuose gali nustatyti, jog tam, kad įpėdiniai galėtų paveldėti atitinkamą turtą, turi būti įvykdytos atitinkamos sąlygos (pavyzdžiui, įpėdinis gali būti įpareigotas įgyti aukštąjį išsilavinimą, darbo atitinkamoje srityje patirties ir kt.). Tokių sąlygų įtraukimas, priklausomai nuo situacijos, gali būti protingas būdas užtikrinti palikėjo interesą, kad turtas pereitų tik patikimiems ir turtą valdyti mokantiems/galintiems įpėdiniams. Kita vertus, svarbu užtikrinti ir įpėdinių interesą perimti atitinkamą turtą. Tai ypač svarbu tada, kai įpėdiniai, nebūdami paveldimo turto savininkai, iki palikėjo mirties aktyviai veikia, gausindami paveldėtiną turtą ir/ar didindami jo rinkos vertę, nes tokiu atveju įpėdiniai turi pagrįstą suinteresuotumą perimti atitinkamą turtą savo nuosavybėn. Nepriklausomai nuo to, kiek ir kaip ilgai šeimos versle dirba vaikas ar kitas įpėdinis, jam nebūtinai turi atitekti didesnė verslo dalis. Tai priklauso nuo palikėjo valios, kam ir kokiomis dalimis jis nori palikti verslą. Tačiau jeigu palikėjas nori palikti verslą ne visiems vaikams ir sutuoktiniui ar kitiems įpėdiniams pagal įstatyme numatytą įpėdinių eilę, tokiu atveju palikėjui būtina sudaryti testamentą, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kam ir kokiomis dalimis atitenka verslas. Kitu atveju (nesant testamento), verslą paveldės visi vaikai ir sutuoktinis arba kiti įpėdiniai pagal įstatyme numatytą įpėdinių eilę. Įstatymas numato keletą išimčių, susijusių su ūkininkavimu ir individualiomis įmonėmis. Ūkio atveju, tas vaikas, kuris daugiausiai dirbo ūkyje, ir turės pirmenybės teisę paveldėti jį, jeigu ūkio padalijimas gali suardyti ūkį. Šis įpėdinis taip pat turi būti pasirengęs toliau valdyti ūkį. Panašiai ir su individualia įmone – pirmenybės teise gauti natūra turi tas įpėdinis, kuris pats nori ir gali tvarkyti paveldėtą įmonę. Šiuo atveju taip pat atsižvelgiama į gaunančio įmonę natūra galimybę atsiskaityti su kitais įpėdiniais. Taigi, tai, kad įpėdinis atsisakė kitų darbų, netaupė, nes tikėjosi gauti verslo dalį, nereiškia, kad jam turėtų atitekti ir atiteks didesnė verslo dalis. Didesnė verslo dalis gali atitekti tik tuomet, jei tai numatyta testamente. Siekdami užtikrinti įpėdinių susidomėjimą verslu, šeimos nariai teisės aktų numatytose ribose gali iš anksto susitarti, jog palikėjas ateityje sudarys (ir išlaikys galiojantį) konkretaus turinio testamentą, kuriuo paveldėtiną turtą paskirstys konkretiems įpėdiniams pagal iš anksto sutartus principus (be kita ko, principus, kurie po tokio susitarimo sudarymo gali būti nustatyti finansų, teisės, valdymo ir kitų konsultantų pagalba). Tokiu susitarimu netgi galima nustatyti, jog už susitarimo pažeidimą yra taikomos baudos. Tačiau jeigu palikėjas neįvykdo pareigos (nesudaro testamento arba sudaro kitokio turinio testamentą), gali būti susidurta su praktiniais tokio susitarimo dėl testamento turinio įgyvendinimo iššūkiais. Visų pirma, susitarimo sudarymas nebus pagrindas nuginčyti šio susitarimo neatitinkantį testamentą. Dar daugiau, susitarime nustatytos baudos išieškojimas taip pat gali būti apsunkintas.

Atsižvelgiant į tai, patartina susitarimus dėl turto paskirstymo įforminti ir įpėdinių interesus užtikrinti kitais teisės aktų leidžiamais būdais:

• atitinkamo turto įgijimo opciono sutartimis (pasirinkimo sandoriais), kuriais būsimiems įpėdiniams būtų suteikta teisė (bet ne pareiga) ateityje perimti atitinkamą turtą lengvatine kaina ar netgi nemokamai. Tokie susitarimai, kitaip nei preliminariosios sutartys, gali būti priverstinai vykdomi teismo tvarka;
• atitinkamo turto pirkimo-pardavimo ar dovanojimo sutartimis su sąlyga dėl tokių sutarčių arba nuosavybės teisės perėjimo įsigaliojimo ateityje.

Šių abiejų rūšių sutartimis, kitaip negu susitarimu dėl testamento turinio, įpėdiniams yra sukuriama pakankamai teisiškai apibrėžta reikalavimo teisė į konkretų paveldėtiną turtą (jo įgijimą nuosavybės teise). Ir nors tokios sutartys 100 % neapsaugo nuo visų galimų piktnaudžiavimo atvejų, šios sutartys yra patikimesnis sprendimo būdas nei susitarimas dėl testamento turinio. Ginčai dėl paveldėjimo klausimų sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka teismuose, gali būti sprendžiami pasitelkiant mediatorių, taip pat nėra apribojimų perduoti tokius ginčus spręsti arbitražo institucijai, jeigu dėl tokio perdavimo yra sudarytas susitarimas (arbitražinė išlyga). Siūlytina visiems potencialiems įpėdiniams dar iki palikėjo mirties susitarti, jog visi jų tarpusavio ginčai, visų pirma, sprendžiami mediacijos būdu, o tik vėliau – teisme ar arbitraže. Tokiu atveju bus didesnė tikimybė, jog įpėdiniai, besiginčydami dėl turto paveldėjimo, nesusigadins tarpusavio santykių ir ateityje bendradarbiaus valdant paveldėtą turtą (o tai ypač svarbu, jeigu paveldimas verslas, kiekvienam įpėdiniui perduodant tam tikrą verslo dalį).