Insights
Lietuva
Tinklaraštis
Pirkimų centralizavimas VS tiekėjų konkurencija
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ) įpareigoja pirkimus vykdyti per CPO LT centralizuotų viešųjų pirkimų katalogą , jei jame pateikta pasiūla atitinka pirkėjo poreikius ir nėra galimybės pirkimo įvykdyti efektyvesniu būdu racionaliai naudojant lėšas. Įvykdžius pirkimą per CPO LT katalogą, laikoma, kad įsipareigojimai pagal VPĮ yra įvykdyti.
Ir išties, pirkti per CPO yra pakankamai patogu, greita, mažiau atsakomybės už pirkimo procedūrų pažeidimus (nors šių ir pasitaiko), belieka pateikti užsakymą ir laukti sugeneruotos sutarties pasirašymui.
Tačiau ar visada pirkimas per CPO LT katalogą automatiškai yra efektyvus ir lėšos naudojamos racionaliai?
Iš tiesų to niekas nevertina. Priežiūra susijusi su nepirkimo per CPO priežasčių vertinimu, nevertinant, kodėl laikoma, kad pirkimą vykdant ne per CPO nebūtų pasiektas efektyvesnis ir racionalesnis rezultatas.
VPĮ nustatyta pirkimo per CPO LT teisėtumo prezumpcija galioja ir tais atvejais, kai CPO LT katalogo modulyje tėra vienintelis tiekėjas, nors rinkoje jų daug.
Pavyzdžiui, Valstybės kontrolės 2024 m. pabaigoje atlikto CPO LT veiklos, vykdant pirkimus, audito rezultatų duomenimis, vaistinių preparatų modulyje audituojamu laikotarpiu 1 tiekėjas buvo 197 vaistinių preparatų techninėse specifikacijose iš 1 763.
Kituose moduliuose, kurie sukurti dinaminės pirkimo sistemos (DPS) pagrindu, nors juose prisijungusių yra daugiau nei 1 tiekėjas, imant atskiras prekių ar paslaugų specifikacijas, atvejų, kai nurodytas tiekėjų skaičius yra 0, nustatyta 0,8 tūkst., o kai nurodytas tiekėjų skaičius 1 – 0,7 tūkst.
Natūraliai kyla klausimai – ar tokie moduliai (specifikacijos), kuriuose neužtikrinama net minimali konkurencija, neturėtų būti panaikinti kaip nepasiteisinę, o DPS laikoma nesukurta? Ar pirkimo procedūros tikslas beliko tik formalus sutarties sudarymas?
Vieno tiekėjo pirkimai yra viena dažniausių viešųjų pirkimų bendruomenėje aptariamų temų.
Viešųjų pirkimų politiką formuojanti ir įgyvendinanti institucijos tokius pirkimus įvardija kaip įsišaknijusią problema, kurią reikia spręsti, ypač, kai vidutinis pasiūlymų skaičius visuose pirkimuose Lietuvoje vidutiniškai sudaro ~2, į šią statistiką nesumuojant mažos vertės pirkimų, kuriuose tendencingai vyrauja vienas tiekėjo pirkimai. Tuo tarpu centralizuotuose pirkimuose mėgaujamės vieno tiekėjo prabanga.
Turime paradoksalią situaciją, kai viena vertus valstybės lygmeniu siekiame spręsti vieno tiekėjo problemą, kita vertus – turime įstatymu sudarytas sąlygas šiai problemai toliau vystytis centralizuotų pirkimų pagalba.
Dar blogiau, kai tokia tiekėjų skaičiaus situacija susiklosto ne natūraliai (pvz. dėl tiekėjų pasyvumo), bet prie to prisideda CPO DPS sąlygos, užkertančios kelią tiekėjams papulti į DPS ir konkuruoti konkrečiuose pirkimuose kataloge. Pavyzdžiui rengiant technines specifikacijas medicininiams prietaisams yra sudaromos sąlygos konkretiems tiekėjams gauti visus užsakymus, eliminuojant jiems konkurenciją.
Štai ir dabar, CPO LT katalogą perkėlus į naująjį CPO IS, galime matyti, kad didžiojoje dalyje medicininių prietaisų modulio specifikacijų yra tik vienas tiekėjas, kuriam be jokios konkurencijos gali būti skiriama sutartis, o pirkimas pagal VPĮ bus laikomas įvykdytu tinkamai.
Similar to this
These were their terms.
What are yours? Let’s discuss