Priežiūros institucijos nepaliauja stebinti finansinių korekcijų taikymo būdais

Eina n-tasis ES finansavimo laikotarpis, tačiau finansinių korekcijų temos aktualumas neslūgsta, o priežiūros institucijos vis nustebina naujais finansinių korekcijų taikymo „perliukais“. Įgyvendinant ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, priežiūros (įgyvendinančiosios) institucijos atlieka projektų išlaidų tinkamumo finansuoti (teisėtumo) vertinimą. Nustačius neatitikimus ar taikytinos teisės pažeidimus, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis priežiūros institucijos taiko projektų vykdytojams finansines korekcijas. Dažniausiai pažeidimai nustatomi ir finansinės korekcijos taikomos dėl projektų įgyvendinimo metu netinkamai atliktų viešųjų pirkimų procedūrų. Viešųjų pirkimų sutartims finansinės korekcijas priežiūros institucijos taiko pagal Europos Komisijos finansinių korekcijų gairėse patvirtintas, iš anksto nustatytas finansinių korekcijų normas (5,10,25,100 proc., priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio). 2025 m. vasario 5 d. LVAT, remdamasis ESTT jurisprudencija, pateikė reikšmingus išaiškinimus, turėjusius pakeisti priežiūros institucijų požiūrį į aklą EK gairių taikymą. LVAT išaiškino, kad visų pirma, sprendžiant dėl finansinės korekcijos taikymo turi būti vertinama ar pažeidimas nėra formalus ir ar juo išties sukelta žala ES biudžetui. Nustačius, kad žala egzistuoja, korekcija negali būti taikoma automatiškai, remiantis iš anksto EK gairėse nustatytais dydžiais, o turi būti nustatomas tikslus sukeltos žalos dydis, kad finansinė korekcija būtų proporcinga. Vis dėlto, priežiūros institucijos finansines korekcijas toliau taiko pagal seną kurpalių, t. y. nevertinant ar pažeidimas tikrai sukelia žalą ES biudžetui, nebandant nustatyti tikslaus pažeidimu sukeltos žalos dydžio, toliau automatiškai taikant EK gairėse nustatytas finansinių korekcijų normas. EK gairėse nustatyta, kad nustačius kelis pažeidimus tame pačiame pirkime, finansinė korekcija taikoma už sunkiausią pažeidimą. LVAT nutartis aiškiai parodo, kad sunkumas turi būti individualiai įvertintas atliekant kiekvieno nustatyto pažeidimo išsamų vertinimą. Tačiau priežiūros institucijos pažeidimo sunkumą ir toliau vertina pagal EK gairėse nustatytų finansinių korekcijų normų dydžius, t. y. kuo didesnė korekcija nurodyta gairėse, tuo sunkesnis pažeidimas yra padarytas. Nuo 2022 m. priežiūros institucijos pradėjo vertinti ir pirkimus, atliktus per centrinę perkančiąją organizaciją (CPO). Tačiau nustačius pažeidimus ir CPO veiksmuose ir projekto vykdytojo veiksmuose, vadovaujasi minėta EK gairių taisykle ir korekciją taiko tik sunkesnį pažeidimą padariusiam subjektui (CPO arba projekto vykdytojui), t. y. tam, prie kurio padaryto pažeidimo EK gairių lentelėje nurodyta didesnė procentinė finansinės korekcijos dydžio norma. EK gairių taisyklė dėl finansinės korekcijos taikymo tik už sunkiausią pažeidimą suformuota atvejams, kai kelis pažeidimus pirkimo procedūroje padaro tas pats subjektas – įprastu atveju – pirkimo vykdytojas. Šios taisyklės taikymas dviem atskiriems subjektams padarius pirkimo procedūrų pažeidimus dėl tos pačios viešojo pirkimo sutarties iškreipia visą finansinių korekcijų taikymo ir prasmės logiką. EK gairių taisyklė skirta tam, kad nustačius kelis pažeidimus, nebūtų dvigubai baudžiama už tą patį pažeidimą, nes didesnės finansinių korekcijų pataisų normos apima mažesnes. Pavyzdžiui, jeigu už vieną pažeidimą taikoma 5 proc. korekcija, o už kitą 25 proc., tai bendra taikoma korekcija yra ne 30 proc., o 25 proc. (5+20). EK gairėse yra ir pažeidimų su 100 proc. korekcijos norma, tad nustačius kelis pažeidimus nebūtų logiška taikyti korekcijos, viršijančios 100 proc. pirkimo sutarties vertės. Vis dėlto, priežiūros institucijos nusprendė šią taisyklę taikyti universaliai ir sukurti jai kitokią paskirtį – mažesnės finansinės korekcijos vertės pažeidimą padariusį subjektą visiškai atleisti nuo atsakomybės už pažeidimą, korekciją taikant tik sunkesnį pažeidimą padariusiam subjektui. O tokiais atvejais gali pasisekti tiek CPO, tiek projekto vykdytojui. Tokia naujoji finansinių korekcijų taikymo praktika, kai pažeidimai pirkimo procedūroje padaryti ir CPO ir projekto vykdytojo, bet atsakomybė taikoma tik vienam iš jų, man sukėlė nuostabą ir išvestinį klausimą – o kokia finansinė korekcija ir kam būtų taikoma, jeigu tiek CPO, tiek projekto vykdytojas padarytų tokios pačios finansinės korekcijos dydžio normos pažeidimus (pvz. po 5 proc.)? O atsakymo laukti neteko ilgai. Tačiau, pamačius kaip sprendžiama tokia situacija – vėl teko aukštai pakelti antakius. Kai nustatomi vienodos finansinės korekcijos dydžio normos CPO ir projekto vykdytojo pažeidimai, vadovaujantis Finansų ministerijos pateikta nuomone, priežiūros institucijos korekciją taiko tik projekto vykdytojui, CPO nuo atsakomybės už analogiško sunkumo pažeidimą atleidžiant: „<…> manytina, kad, siekiant priimti sprendimą, kam turi būti taikoma atsakomybė už įvykdytą pažeidimą, ar projekto vykdytojui, kuris pasirašė sutartį ir prisiėmė sutartinius įsipareigojimus, kuriais užtikrino, kad įgyvendindamas projektą vadovausis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, ar CPO LT, kuri netinkamai vykdė nacionaliniais teisės aktais pavestas jai funkcijas, tais atvejais, kai vienoje pirkimo procedūroje lygiaverčius pažeidimus atlieka tiek projekto vykdytojas, tiek CPO LT, finansinė pataisa turėtų būti taikoma projekto vykdytojui“. Sudėtinga įžvelgti nuoseklumą ir logiką tarp pastarosios nuomonės, kuria CPO atleista nuo atsakomybės už pažeidimą kai pažeidimai lygiaverčiai ir praktikos taikant finansinę korekciją sunkiausią pažeidimą padariusiam subjektui (tame tarpe ir CPO). Taigi turime tikrą finansinių korekcijų taikymo pasiutpolkę, paremtą paviršutinišku EK gairių taikymu, Finansų ministerijos nuomone (o ne aiškiomis taisyklėmis) bei prieštaraujančią LVAT praktikai. Ir nors priežiūros institucijos teisingus ir proporcingus sprendimus gali priimti dar pažeidimo tyrimo stadijoje, praktika rodo, kad labiau linkstama priimti neproporcingus sprendimus taikyti finansines korekcijas, taip verčiant projektų vykdytojus naudotis teismine gynyba, kai tokio pobūdžio ginčai gali trukti ir iki 2,5 metų. Teismų praktikoje LVAT 2025 m. vasario 5 d. nutartis nėra ignoruojama. Priežiūros institucijų sprendimai automatiškai taikant EK gairėse nustatytą finansinės korekcijos dydžio normą yra naikinami, proporcingą finansinės korekcijos dydį apsprendžiant pačiam teismui arba įpareigojant instituciją iš naujo įvertinti finansinės korekcijos dydį. Pastarasis variantas neapsaugo nuo pakartotinio ginčo dėl naujo sprendimo taikyti finansinę korekciją. Kai pažeidimai nustatyti ir CPO ir projekto vykdytojo atžvilgiu, o korekcija taikoma tik sunkiausią pažeidimą padariusiam subjektui, situacijos sprendimas gali pareikalauti kelių atskirų ginčų. Praktika rodo, kad teisme sunkiausiu laikyto pažeidimo korekcija mažinama ir jis tampa nebe sunkiausiu pažeidimu. Tokiu atveju priežiūros institucija priversta atnaujinti priimtą sprendimą dėl pažeidimo, ir korekciją taikyti iš pradžių atleistam nuo atsakomybės (tariamai lengvesnį pažeidimą padariusiam subjektui). Tai neretai lemia ir dar vieną teisminį ginčą priežiūros institucijai, tačiau jau su kitu subjektu.

Taigi turime tokią finansinių korekcijų taikymo situaciją:

• korekcijos taikomos nevertinant realios pažeidimu sukeltos žalos ES biudžetui ir jos dydžio;
• korekcijos taikomos ir toliau automatiškai, remiantis iš anksto EK gairėse nustatytais procentiniais dydžiais;
• pažeidimus atlikus CPO ir projekto vykdytojui, atsakomybė taikoma tik vienam iš jų, pagal sunkiausią atliktą pažeidimą, sunkumą vertinant vėlgi pagal EK gairėse nustatytus normų dydžius, o ne pagal individualų konkretaus pažeidimo ir jo sukeltos žalos vertinimą;
• nustačius vienodos finansinės korekcijos dydžio išraiškos CPO ir projekto vykdytojo pažeidimus, atsakomybė taikoma tik projekto vykdytojo atžvilgiu;
• priežiūros institucijų sprendimai dėl finansinių korekcijų teismų naikinami arba korekcijos mažinamos, tačiau tai neapsaugo nuo papildomų ilgai trunkančių teisminių ginčų.

Nepastovi, nenuosekli, teismų praktiką pažeidžianti ir teisės aktuose aiškiai neįtvirtinta finansinių korekcijų taikymo tvarka kelia nepasitikėjimą ES investicijų sistema ir jos institucijomis bei tikrai neprisideda prie siekio laiku ir efektyviai įsisavinti skirtas ES lėšas.