Dėl Covid-19 viruso pandemijos ir Lietuvoje paskelbto karantino perkančiosios organizacijos ir tiekėjai gali susidurti su sunkumais vykdant viešojo pirkimo sutartis. Pavyzdžiui, negalėjimu sutarties vykdyti joje numatyta tvarka ar terminais. Kaip tokiu atveju derėtų elgtis?
Pirmiausia reikėtų įvertinti, ar pačioje sutartyje iš anksto nebuvo numatytos jos keitimo galimybės (sutarties vykdymo sustabdymas, terminų atidėjimas ir pan.). Ši sutarties keitimo galimybė įtvirtinta Viešųjų pirkimų įstatymo 89 str. 1 d. 1 p.: „Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, <…> kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą“.
Taigi, jei sutartyje numatyta aptariamu atveju tinkama keitimo galimybė, ja derėtų ir pasinaudoti. Tokiu atveju turi būti sudaromas sutarties keitimas raštu.
Jei nėra galimybės pasinaudoti aukščiau nurodyta galimybe, Viešųjų pirkimų įstatymo 89 str. 3 d. 1 p. pateikia antrą alternatyvą: „Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, <…> kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos:
a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio;
b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės“.
Manytina, kad jei sutartis sudaryta iki aplinkybių, leidžiančių pagrįstai spręsti apie galimus sutarties vykdymo trukdžius, atsiradimo (viruso pandemijos paskelbimo, informavimo apie ketinamą skelbti karantiną ir pan.), aptariama situacija gali būti laikoma kilusia dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti. Taigi, siekiant sutartyje numatyto rezultato įgyvendinimo, pastaruoju atveju, sudarant sutarties pakeitimą, taip pat būtų galima susitarti dėl sutarties sustabdymo, kol tęsis sutarties vykdymą ribojančios aplinkybės, sutarties įvykdymo terminų atidėjimo (pratęsimo) ir pan..
Pastebėtina, kad įprastai aprašytais sutarties keitimo atvejais yra būtinas abiejų šalių susitarimas, tačiau net ir jo nebuvimas nepašalina galimybės sutartį pakeisti. Nesant šalių bendro sutarimo dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, viena iš sutarties šalių dėl sutarties keitimo Civiliniame kodekse nustatytais pagrindais gali kreiptis į teismą, kuris, įvertinęs tokį galimumą Viešųjų pirkimų įstatymo prasme, turi spręsti dėl galimybės keisti sutartį vienos šalies reikalavimu (pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.223 str. 2 d. numatytais atvejais).
Galiausiai atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei sutarties sustabdymas ir vėlesnis sutarties įvykdymas neleistų pasiekti sutarties tikslo bei faktiškai nebeliktų poreikio ją įvykdyti, sutarties šalims derėtų galvoti ne apie sutarties pakeitimą, bet apie jos nutraukimą.
Sutarties nutraukimo atveju taip pat pirmiausia derėtų įvertinti pačioje sutartyje numatytas jos nutraukimo galimybes (pavyzdžiui, sutarties šalių susitarimu, dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ir pan.). Jei sutartyje nenumatyta šiuo atveju tinkama nutraukimo sąlyga, taikomos Civilinio kodekso nuostatos dėl sutarties pasibaigimo.
Susisiekite su Justinu justinas.brimeris@triniti.lt
